„Žmonių klausimo sprendimo nevertinu kaip visuomenės kiršinimo, kaip tik vertinu priešingai – kaip įtampų visuomenėje nuėmimą, tam tikroms grupėms, kurios vienaip ar kitaip neturėjo teisių, jas suteikiant. Niekas nuo to nenukenčia, kaip tik visuomenėje atsiranda daugiau harmonijos“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalė taip pat pažymėjo, kad socialdemokratams reikėtų daugiau drąsos priimant sprendimus, ypač tokius, kurie tam tikrai visuomenės grupei užtikrintų žmogaus teises.
„Jei Lietuvos politikai taip būtų atsargiai mąstę praeityje, tai gal nebūtume tapę ir Europos Sąjungos, ir NATO nariais. Norisi socialdemokratams palinkėti daugiau drąsos laikytis tokių socialdemokratiškų vertybių, kuriomis žmogaus teisių (klausimai – ELTA) tikrai yra“, – pridūrė ji.
Santykių reglamentavimas kitais būdais – nėra išeitis
Politikė taip pat sako, kad reglamentuoti tos pačios lyties porų santykius ne priimant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o kitais būdais, nėra išeitis.
„Tai diskusijai jau yra virš 20 metų, tai tikrai nėra naujas argumentas, kad nereikia Civilinės sąjungos. Lygiai kaip tos pačios lyties, taip ir skirtingų lyčių poroms, kurioms aktuali būtų dėl vienos ar kitos priežasties partnerystė, reikia tikros partnerystės, o ne sureguliavimo per kitus įstatymus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu trečiadienį dalyvaudamas televizijos laidoje G. Paluckas teigė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymas daugumos palaikymo nesulauks nei šiame, nei būsimame Seime, o diskusijomis apie jį neverta erzinti visuomenės.
Anot parlamentaro, su partnerystės klausimu susijusias socialinės teisės problemas įmanoma spręsti ir kitais būdais.
„Jeigu kalbame apie partnerystę, tai šis siūlymas iš esmės sprendžia tam tikras socialines teises tos pačios lyties asmenų. Jas galima spręsti galbūt ir kitomis priemonėmis, tačiau tas priemones vis tiek reikia priimti“, – LRT laidoje „Dienos tema“ teigė G. Paluckas.
ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Tokių beprotybių, kokios šiuo metu vyksta Lietuvos švietime, dar niekada nėra buvę.
Reformos po reformų, mokytojų trūksta, vadovėlių nėra, rugsėjį mokyklų laukia neaiški migla.
Mokytojai tiesiog bijo artėjančio rugsėjo.
Įtraukusis mokymas…
Ką jis duoda?
Švietimo kelias grįstas vien grėbliais…
Ant kiekvieno naujo grėblio švietimo ministerija kaskart lipa deklaruodama, kad šį kartą viskas bus kitaip.
Verksmingiausias epizodas Birštone buvo, kaip priešais mokytojų auditoriją atsistojo Švietimo ministrė R. Morkūnaitė - Mikulėnienė - ir pati nesuprato, ką šneka…
Mokytojų veiduose nuvilnijo graudžios, sarkastiškos šypsenos.
Gal mokytis išvis nereiks - užteks tik lytinio švietimo?
Jausmas toks, kad laukia naujas mokytojų streikas.
