Vadovaudamasis tuomet galiojusiais reikalavimais, diskretiškas automobilis transformavosi į agresyvų monstrą, su kuriuo Jean-Luc Pailler galėjo „suvalgyti“ bet kurį konkurentą, mat automobilis tikrai turėjo atitinkamų priemonių tai padaryti.
„Citroën Xantia 4x4“ gavo ne patį naujausią, bet laiko patikrintą variklį, kuris anksčiau buvo montuojamas į „Citroën BX“. Tai buvo 4 cilindrų benzininis variklis, kuriam kompaniją palaikė gigantiškas, tiesiog milžiniškas turbokompresorius, kurio dėka variklis išvystė 525 arklio galias. Vis dėlto, Jean-Luc Pailler tam tikrose lenktynėse padidinęs turbokompresoriaus slėgį džiaugdavosi 600 arklio galių generuojama jėgaine.
Pirmyn į lenktynes!
Kiekvienoje automobilių sporto disciplinoje sportinės mašinos visuomet sulaukdavo nuolatinių atnaujinimų bei patobulinimų, ir ši „Citroën Xantia Turbo 4x4“ buvo ne išimtis.
Per keletą metų trukusią automobilio karjerą, automobilis sulaukė keletos reikšmingų patobulinimų. Vienas iš jų įvyko 1996 metais, kuomet „Citroën Xantia Turbo 4x4“ gavo naujutėlį 2 litrų darbinio tūrio agregatą. Vėliau didžiulis dėmesys buvo skiriamas antsvorio pašalinimui arba automobilio stabilumui važiuojant stulbinančiu greičiu lenktynių trasoje.
Paskutiniais egzistavimo metais „Citroën Xantia Turbo 4x4“ vairuotoją džiugino net 700 arklio galių generuojančia jėgaine, kuri leisdavo automobiliui iki 100 km/val. įsibėgėti vos per 2,5 sekundės, o 160 km/val. „Citroën Xantia Turbo 4x4“ pasiekdavo vos per 6 sekundes.
Jean-Luc Pailleris su šiuo automobiliu 1994, 1995, 1996, 1998 ir 1999 metais tapo Prancūzijos ralio-kroso čempionu. Per šį laikotarpį jis iškovojo net 33 pergales.
Europos ralio-kroso čempionate jam sekėsi prasčiau. Per tą patį laikotarpį jis Europos pirmenybėse nugalėjo tik 7 kartus.