Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis taip pat siekiama, kad laukiniai cirko gyvūnai nebūtų gabenami per Lietuvos teritoriją, pranešė parlamentaras.
„Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atlikti tyrimai rodo, kad gyvūnų naudojimas cirkuose dažnai prasilenkia su gyvūnų gerovės standartais. Apie kokią gyvūnų gerovę galime kalbėti, kai drambliai daugybę kilometrų į pasirodymus vežami ankštuose sunkvežimiuose, kuriuose, praktiškai ir gyvena. Cirkuose gyvenantys laukiniai gyvūnai dėl nuolat patiriamo streso, smurto dresūros metu, gyvenimo jų prigimčiai nepritaikytomis sąlygomis dažnai suserga psichinėmis ligomis, jų elgesys tampa neprognozuojamas“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos atstovas L.Balsys.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad cirkas su laukiniais gyvūnais nesaugus žmonėms.
„Visai neseniai Šiauliuose įsikūrusio keliaujančio čekų cirko pasirodymo vietoje užfiksuotas besiblaškantis, galimai pažeistos psichikos dramblys. Tokie psichiškai sužaloti gyvūnai kelia pavojų ir žmonių sveikatai. Ko gero ne vienas gerai atsimena atvejį, kai Kaune iš „Ąžuolyno meškučių cirko“ pabėgusi meška stipriai sužeidė moterį. Šiuolaikinių, modernių cirkų pasirodymai, pritraukiantys daugybę žiūrovų visame pasaulyje, jau seniai apsieina be gyvūnų išnaudojimo“, – sako L.Balsys.
Anot jo, šiuo metu apribojimus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose yra numačiusios 24 Europos valstybės.
„Laukinių gyvūnų naudojimas cirko vaidinimuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, daugumos laukinių gyvūnų naudojimas cirkuose uždraustas Belgijoje, panašūs draudimai galioja Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Lietuva taip pat turėtų siekti aukštesnių gyvūnų gerovės standartų“, – teigia parlamentaras, pažymintis, kad šiuo metu savo įstatymuose Lietuva neturi jokių apribojimų dėl cirkų pasirodymuose naudojamų gyvūnų.
Pasak parlamentaro, kol kas jis siūlo drausti cirke tik laukinius gyvūnus, nes, anot jo, jiems cirkas sukelia daugiau kančių nei naminiams.
„Jie kenčia vien nuo sąlygų nelaisvėje, jų genetiniai įpročiai yra būti laisvėje, paimkime kokius dramblius ar beždžionėles. Tuo metu naminiai gyvūnai – šunys, katės ar arkliai – vis tiek gyvena su žmonėmis, jie yra genetiškai naminiai, dėl to jiems turbūt lengviau sudaryti tinkamas sąlygas. Aš nesakau, kad jos jiems yra geros, bet turbūt lengviau įvykdyti jiems reikalingas sąlygas. Nors, aišku, jeigu žiūrėtume labai griežtai, turbūt reikėtų visus gyvūnus saugoti“, – BNS teigė Seimo narys.
„Kol kas siūlau pradėti nuo laukinių, jeigu išsivystytų diskusija, visada galima papildyti ir naminais gyvūnais“, – pridūrė jis.
Pasak L.Balsio, jam nekyla klausimų dėl to, kas laikytina laukiniu gyvūnu. Jo teigimu, net jei kur nors pasaulyje drambliai pasitelkiami žemės ūkio darbams, į Lietuvą jie negalėtų būti vežami kaip naminiai.
Įstatymas apibrėžia, kad „laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas“.
