Ką pamatyti?
Velykų sala - vienas garsiausių ir labiausiai atpažįstamų Čilės simbolių. Ši vulkaninės kilmės sala garsėja rapanujų, saloje gyvenančios tautos, prieš 400 metų sukurtomis bazaltinėmis moai skulptūromis. Vietiniai tiki, kad milžiniškose, net 6 metrų aukščio ir 20 tonų sveriančiose skulptūrose gyvena šventos dvasios, saugančios salą. Įdomu ir tai, kad salos augmenija labai skurdi, beveik nėra medžių, kadangi vietiniai, stokodami maisto ir išteklių, juos iškirto.
Atakamos dykuma - sausiausia vieta Žemėje. Šią dykumą iš visų pusių supa kalnai, tad lietus joje yra retas svečias, statistika skelbia, kad Atakamos sausros tęsiasi net po 40 metų, o vienintelis, labai negausus drėgmės šaltinis yra rytinis rūkas. Šios vietos augmenija ir gyvūnija negausi, tačiau kiekvieną sužavi naktinis Atakamos dangus, išskirtinai tinkantis astronominiams stebėjimams. Ši dykuma turėtų maloniai nustebinti lietuvius, kadangi jos pietuose yra Domeikos kalnagūbris (isp. Cordillera de Domeyko), pavadintas lietuvių kilmės geologo Igno Domeikos garbei.
Valparaisas - spalvotų namų miestas. Šalies centrinėje dalyje įsikūręs Valparaiso uostas laikomas Čilės kultūros sostine. Jo įspūdingą, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą, senamiestį puošia spalvingi namai ir vinguriuojančios, akmenimis grįstos gatvelės. Šis miestas patiks gatvės meno gerbėjams - daugelį pastatų puošia įspūdingi grafičiai, kurie būdingi ne tik Čilei, bet ir daugumai didžiųjų Lotynų Amerikos miestų. Valparaiso gatvelėse gausu gatvės muzikantų ir menininkų, tad kiekviename žingsnyje jusite šventišką nuotaiką ir kūrybiškumą.
Pingvinai - mylimi Čilės paukščiai. Čilėje gyvena keturių rūšių pingvinai, kuriuos mielai stebi tiek turistai, tiek ir vietiniai. Šie paukščiai saugomi ir globojami, jiems suteikiamos puikios sąlygos ramiai gyventi ir veistis, tad pingvinai susitelkia į didžiules kolonijas. Gamtos mylėtojai turėtų nuvykti į Puntą Arenasą, didžiausią Čilės Patagonijos regiono miestą ir keltu plaukti į Pingvinų salą. Nedideliame žemės lopinėlyje nuo lapkričio iki kovo jauniklius perina 350 000 Magelaninių pingvinų.
Mumijos - činčorų kultūros relikvija. Palaikų mumifikavimas dažniausiai siejasi su Senovės Egiptu, tačiau Čilėje ir Peru rastos činčorų tautos mumijos yra net keliais tūkstantmečiais senesnės. Įdomu tai, kad randami labai įvairūs palaikai - nuo senolių iki embrionų, tad mumifikuodavo visus mirusiuosius, ne tik turtinguosius. Mumijos gerai išsilaikiusios, išlikę iš žmogaus plaukų pagaminti perukai, drabužių detalės ir net tatuiruotės. Jas galima pamatyti Arikoje, Čilės šiaurėje, netoli Peru sienos sienos esančiame mieste, kuriame įsikūręs Archeologijos muziejus (isp. Museo Arqueológico).
Ką patirti?
Futbolas - antroji Čilės religija. Čilės nacionalinė rinktinė net devynis kartus gynė šalies garbę Pasaulio futbolo čempionate, 1962-aisiais čempionatas vyko Čilėje, o rinktinė tąkart užėmė trečiąją vietą. Vietiniai gyventojai dievina futbolą, mielai jį žaidžia patys bei stebi įvairių lygų varžybas, kurios dažnai vyksta bene kiekviename mieste. Viešėdami Čilėje nepraleiskite progos apsilankyti futbolo stadione ir drauge su vietiniais išgyventi tikrą emocijų audrą!
Aktyvus laisvalaikis - nuo nardymo iki alpinizmo. Ypatingas Čilės kraštovaizdis vilioja aktyvaus laisvalaikio mėgėjus ir nuotykių ieškotojus. Ramiojo vandenyno pakrantėje galima pramogauti paplūdimyje arba nardyti, centrinėje šalies dalyje besidriekiantys vynuogynai idealiai tinka jodinėjimui, snieguotuose Andų kalnuose galima slidinėti arba užsiimti alpinizmu, subtropiniai miškai vilioja žygių bei gyvūnų stebėjimo entuziastus, o sraunios upės žavi baidarių ir plaustų gerbėjus.
Naktinis Santjagas - ūžianti šalies sostinė. Tarp Mapočos upės ir San Cristobalo kalno išsidėstęs Bellavista rajonas traukte traukia naktinių pramogų ištroškusius keliautojus ir vietinius bohemos atstovus. Šioje miesto dalyje gausu restoranų, barų, klubų ir kavinukių, kuriose linksmybės verda visą parą. Rajonas visapusiškai spalvingas - pastatai ryškiai išdažyti, apipiešti freskomis ir grafičiais, o dauguma jo gyventojų yra menininkai, muzikantai, intelektualai, kurie mieli ir draugiški, nevengiantys pristatyti savo šalį ir kultūrą.
Maudynės milžiniškame „San Alfonso del Mar“ baseine. Santjage esančiame „San Alfonso del Mar“ viešbučių komplekse žėri antras pagal dydį baseine pasaulyje. Baseinas tęsiasi kiek daugiau nei vieną kilometrą, užima aštuonių hektarų plotą ir talpina 250 milijonų litrų vandens, kuris pumpuojamas iš Ramiojo vandenyno, valomas ir filtruojamas. Čilėje esantis baseinas ilgą laiką buvo pačiu didžiausiu, tačiau jį aplenkė „CityStars“ viešbučių komplekso baseinas Šarm el Šeiche, Baseine.
Rodeo - nacionalinis Čilės sportas. Sakoma, kad arklius ir rodeo čiliečiai myli net labiau, nei futbolą, o tai tikrai reikšmingas įvertinimas. Rodeo Čilėje labai griežtai reglamentuojamas, tad yra išlaikęs savo tradicinę formą. Du tradiciniais drabužiais apsirengę raiteliai (isp. huasos) jodami ant tvirtai sudėtų Čilės arklių turi suvaldyti jautuką, jį prispausdami prie minkštų arenos kraštų.
Ką paragauti?
Jūrų gėrybės - žuvys ir moliuskai. Ramusis vandenynas skalauja visą vakarinę Čilės dalį, tad, savaime suprantama, jūrų gėrybės šioje šalyje labai mėgstamos. Lankydamiesi Čilėje turėtumėte paragauti vietinių mėgstamų patiekalų: tešloje kepto ungurio (isp. Congrio frito), su sūriu užkeptų moliuskų (isp. Machas a la parmesana), su petražolėmis, svogūnais ir citrinų sultimis troškintų midijų (isp. choritos), pyragėlių su krevetėmis (isp. empanada). Taip pat būtina paragauti tradiciniu, senoviniu būdų, vadinamu curanto, ruoštų patiekalų. Į didelę duobę pridedama lauže iki raudonumo įkaitintų akmenų, jie apdengiami lapais ant kurių kepami moliuskai, mėsa, bulvės ir kitos daržovės.
Krosnyje kepta mėsa - dažnas pasirinkimas vakarienei. Čilės gyventojai, kaip ir dauguma Pietų Amerikos pampų galvijų augintojų, mėgsta keptą mėsą. Šioje šalyje populiari asado mėsos kepimo technologija, kuomet įvairi mėsa bei paukštiena kepama specialioje krosnyje, ant didelio iešmo, virš žarijų arba virš atviros ugnies. Dažniausiai kepama jautiena, aviena, vištiena, šonkauliukai, dešrelės, kraujinė dešra, plonosios kiaulių žarnos.
Troškiniai ir sriubos sušildo ir pasotina. Dauguma čiliečių kilę iš neturtintų ūkininkų ir žvejų šeimų, tradiciniai patiekalai yra paprasti, sotūs ir pigūs, tad įvairios sriubos ir troškiniai yra labai populiarūs. Čilės virtuvės pasididžiavimas - sodraus skonio ugnurio sriuba (isp. Caldillo de congrio). Taip pat vertėtų paskanauti charquicán troškinio iš džiovintos jautienos arba lamų mėsos, bulvių, moliūgų, kukurūzų ir svogūnų, kartais ant viršaus uždedamas keptas kiaušinis. Lengvesnį maistą ir jūrų gėrybės mėgstantiems patiks paila marina - moliuskų, krevečių, ungurių sriuba su daug daržovių.
Desertai - nuo prancūziškų suflė iki žagarėlių. Čilės konditerijos stilių formavo atvykėliai europiečiai, kurie ėmė gaminti savo tradicinius desertus, panaudodami vietinius ingredientus. Smagurius sužavės svarainių marmeladas (isp. dulce de membrillo), sausainiai su pertepimu (isp. alfajores), prancūzišką krembriulė primenantis leche asada desertas, aliejuje virti moliūgų paplotėliai (isp. sopaipilla) ar lietuviškus žagarėlius primenantys calzones rotos.
Vynai - ypatingos Čilės gamtos ir darbščių rankų kūrinys. Viešint Čilėje būtų nuodėmė neparagauti šios šalies vynų. Vyną Čilėje dar XVI a. pradėjo gaminti ispanų koskistadorai, tačiau šį gėrimą ištobulino ir tikrąją vyndarystės tradiciją įdiegė XIX a. plūstelėję prancūzų imigrantai. Jie įveisė tradicines vynuogių veislės - Cabernet Sauvignon, Merlot, Cabernet Franc ir ilgainiui tikru čilietiško vyno simboliu tapusią Carménère. Šiandien čilietiški vynai užima solidžią rinkos dalį, varžosi ir laimi prizines vietas prestižinėse degustacijose. Šie vynai sodrūs, gan stiprūs, aromatingi, o jų kainos ir kokybės santykis yra vienas geriausių pasaulyje.
Daugiau apie Čilės vynus skaitykite čia: „Čilės pasididžiavimas – Maipo slėnio vynai“
