Žadėtas iškraustymas vyksta lėtai. Jį paspartinti turėjo šių metų balandžio mėnesį Vilniaus miesto tarybos priimtas sprendimas, leidęs greičiau gauti būsto kompensacijas, suformuojant atskirą socialinio būsto eilę romams. Portalas tv3.lt domėjosi, kiek šis sprendimas pasiteisino ir kaip gyvena išsikėlę romai.
Negailėjo skundų savivaldybei
Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į sąrašus įrašytiems asmenims pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi – pagal savivaldybę, kurioje gyvena, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu.
Tarybos nustatyta tvarka savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas taip pat ir asmenims ir šeimoms, neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, jeigu atitinka numatytus reikalavimus. Jei asmuo ar šeima atitinka vieną iš šių atvejų, būstą galima suteikti ne eilės (išimties) tvarka.
Portalo tv3.lt žurnalistams savo naujų namų duris pravėrusi Alina socialinį būstą yra gavusi ne eilės tvarka ir moka socialinio būsto nuomos mokestį 29,21 EUR/mėn. bei komunalinius mokesčius. Nuomos mokesčio kompensacija jai nėra mokama.
Vadovaujantis tuo, kad minimoje šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai, būstas suteiktas ne eilės tvarka, portalui tv3.lt sakė Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė.
Nors šeima įsileido žurnalistus ir itin noriai bendravo, negailėjo skundų savivaldybei dėl namuose iškilusių problemų. Lankantis bute, visa gausi šeima buvo namuose. Svečiuose buvo ir keletas kitų giminaičių, tad dviejų kambarių butas buvo pilnas šurmulio. Moterys negailėdamos pykčio rodė atsiradusį pelėsį ant lubų abiejuose kambariuose, nors tikino dažnai vėdinančios namus, o ir bute jautėsi šiluma. Jų manymu, savivaldybė turėtų pasirūpinti pelėsio panaikinimu, balkono remonto ir keliais kitais buities reikalais.
Į butą įsileidusi naujoji jo šeimininkė Alisa tikino, kad patys pirko daugelį baldų, apstatė namus. Tačiau iš gaunamų menkų pašalpų už penkis vaikus, sunkiai išgyventų, jeigu ne artimųjų pagalba. Prieš metus į butą įsikėlusi šeima tikino laukianti savivaldybės pagalbos, esą, nenorinti grįžti prie čigoniško gyvenimo tabore.
Tik ar realu tikėtis, kad visą gyvenimą padės savivaldybė dėl kilusių elementariausių problemų.
Prieštaringas privilegijų sprendimas
Dar svarstant atskiros socialinio būsto eilės romams projektą vyko karštos diskusijos dėl kuriamų lengvatinių sąlygų romams. Esą atskiros eilės reikėjo todėl, kad kai kurie romai dėl įvairių priežasčių negalėjo atsistoti į tradicinę socialinio būsto eilę, o kol jie neregistruoti eilėje, negalėjo gauti ir būsto kompensacijų.
Naujoje tvarkoje numatoma, kad išmokos gali būti skiriamos visiems Vilniaus Kirtimų tabore gyvenantiems romų tautybės asmenims, kurių turtas ir pajamos vienam asmeniui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio ir kurių turimas nuosavas būstas yra nusidėvėjęs, o vienam asmeniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų.
Šios priemonės numatomos vykdant savivaldybės patvirtintą romų integracijos programą, t. y. siekiant paspartinti romų išsikėlimą iš taboro Kirtimuose. Mėnesinės kompensacijos vienam asmeniui siektų 72 eurus. Pinigus išsikeliantiems taboro gyventojams skiriami ne iš valstybės skiriamų dotacijų būsto nuomai, o iš savivaldybės biudžeto.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuolatinių romų tautybės gyventojų 2017 m. yra 2103, o 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Vilniuje gyveno 619 asmenys.
Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintoje romų integracijos programoje iki 2019-ųjų pabaigos ketinama iš taboro iškelti bent 30 šeimų, taip pat apie 100 čia gyvenančių vaikų. Programoje anksčiau buvo numatyta skirti iki 0,7 mln. eurų taboro gyventojams iškeldinti, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui užtikrinti, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti.
Atskira eilė yra, bet nenaudojama
Pagal 2017-02-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą, socialinio būsto laukia 1837 asmenys ir šeimos.
Pasak SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus Tado Balsevičiaus, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija Vilniaus mieste naudojasi 15 romų šeimų (31 asmuo).
„Vilniaus mieste socialiniai būstai pernai suteikti – 8 romų šeimoms, o šiemet – 3 romų šeimoms. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše, preliminariai socialinio būsto laukia 77 romų tautybės asmenys ir šeimos. Jiems socialinis būstas bus nuomojamas eilės tvarka, kaip ir kitiems Vilniaus miesto gyventojams“, - sakė T. Balsevičius.
Kaip paaiškėjo, romai turi galimybę pagal Taryboje patvirtintą tvarką išsikeliant iš taboro naudotis nuomos mokesčio kompensacijomis atskiroje eilėje (mokamomis iš Vilniaus m. biudžeto), bet kol kas nei vienas nepasinaudojo, nes dauguma romų yra įrašyti ir į Socialinio būsto eilę, tai jie nuomos mokesčio kompensacijomis naudojasi kaip stovintys socialinio būsto eilėje.
Kyla klausimas kodėl? VšĮ Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja portalui tv3.lt sakė asmeniškai žinanti keturias šeimas, kurios rado būstą legaliai nuomai ir tikrai pasinaudojo kompensacijomis.
„Problema tame, kad būsto nuomos rinka beveik 90 proc. nelegali. Būsto savininkai nenori sudaryti oficialių nuomos sutarčių, nes nenori rodyti pajamų ir mokėti mokesčių. Be sutarties nuomininkas neįrodys, kad nuomojasi, reiškia, negali pretenduoti į kompensaciją.
O romams gauti būstą nuomai dar sunkiau. Lietuvos visuomenė romų netoleruoja. Atskira eilė tegu būna, geras ženklas, tačiau padėties tai nekeičia“, - sakė direktorė.
