„Ačiū, gerai, dirbu po truputį. Aš gaminu makaronus ir rėmelius bičių avilių koriams. Du darbus turiu", – paklaustas, kaip sekasi, atsakė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jau ne vienerius metus praleidęs Justinas.
Vyriškis pasakojo, kad kameroje turi viską, kas leidžiama pagal įstatymą: ir televizorių, ir kompiuterį, ir DVD grotuvą. Dalį uždirbtų pinigų jis taupo, o už kitus čia pat, kalėjimo parduotuvėje, įsigyja būtiniausių prekių ir papildomo maisto.
Justino teigimu, vieną mėnesį jis uždirba daugiau, kitą mažiau – vidutiniškai nuo 150 iki 200 Lt. Maždaug tiek pat uždirba ir kiti darbą turintys kaliniai.
„Viskas priklauso nuo produkcijos kiekio, nuo užsakymų. Jeigu būtų užsakymų, galėtume padaryti ir daugiau", – sakė jis.
Vyriškis gyrėsi, kad būdamas įkalinimo įstaigoje, įgijo dar vieną specialybę: inžinieriumi mechaniku laisvėje dirbęs Justinas neseniai gavo socialinio pedagogo diplomą. Tiesa, galimybės tęsti karjerą ribotos: nesigilindami į detales tepasakysime, kad Justinas rašyti malonės prašymą galės tik tuomet, kai bausmės atlikimo vietoje bus praleidęs 20 metų.
Bet žvelgdamas į šį vidutinio amžiaus nuteistąjį ir jo „kolegas“, nejučia pagalvoji: ar daug laisvėje gyvenančių jo vienmečių galėtų leisti sau įgyti antrą aukštojo mokslo diplomą. Toli gražu, nes neturėtų atliekamų pinigų susimokėti už mokslus. Ką ten už mokslus? Ne vienas laisvalaikiu ne knygą skaitytų ar vaizdo filmus žiūrėtų, o papildomo darbo ieškotųsi.
Įkalintųjų protestas: ne dėl duonos – dėl dušo ir odontologo
Birželio viduryje trečdalis suimtųjų, kalinčių Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo paskelbę bado akciją ir pareikalavo kokybiškesnio maisto bei medicininės priežiūros. Protestuotojai buvo nepatenkinti, kad ne kiekvienam suimtajam kamerose tenka bent po 5 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto, piktinosi, kad kamerose nėra ventiliacijos, duše maudytis galima tik kartą per savaitę, nėra odontologo.
Po kelių dienų nepatenkintieji sukėlė net maištą. Bet netrukus buvo paskelbta, kad dauguma suimtųjų keliamų reikalavimų yra nepagrįsti.
Tad kokios gyvenimo sąlygos Lietuvos kalėjimuose? Gal jos tikrai tokios prastos, kad reikia maištauti, tik administracija tai slepia?
Ir su kuo tas sąlygas lyginti? Su aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistu, dirbančiu tarptautinėje kompanijoje ar su vaikų globos ir senelių slaugos namų gyventojais? Ar su eiliniu visą gyvenimą dirbusiu pensininku, gaunančiu vidutinio dydžio pensiją? Ar su visą dieną šluotražiu didžiuliame prekybos centre mojuojančia valytoja, gaunančia minimalią algą?
G. Andrulionis: erdvės ir šviesos kamerose tikrai trūksta
„Teismų sprendimų, kai valstybė pripažįstama pažeidusi nuteistųjų teisę į tinkamas laikymo sąlygas, mes turime nemažai. Tokiais atvejais valstybė įpareigojama atlyginti jiems padarytą žalą“, – neslepia teisingumo viceministras Gytis Andrulionis.
Anot viceministro, jeigu mūsų įkalinimo įstaigas lyginsime su Skandinavijos, laikymo sąlygos pas mus tikrai prastesnės - mažiau papildomos aparatūros, buitinės įrangos, bet jeigu lyginsime su Latvija – pas juos padėtis labai panaši.
„Turime tokių įstaigų, kuriose gyvenimo sąlygos yra panašios, kaip senosiose ES šalyse, bet pavyzdžiui, Lukiškės ar Šiaulių tardymo izoliatorius – labai didelės įstaigos, statytos prieš daugiau nei 100 metų. Jau vien dėl to jose neįmanoma sukurti tokių sąlygų, kokios reikalingos. Tarkim Lukiškės – kultūros paveldo objektas, ten maži langai, bet mes negalime nieko pakeisti, kad į patalpas patektų daugiau šviesos“, – sakė jG. Andrulionis.
Jam pritaria ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Širvaitis. Jis pripažįsta, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose nesilaikoma normų – kameroje vienam jos gyventojui tenka mažiau ploto, negu numato normatyvai, bet kitos išeities nėra.
„Yra ES rekomendacijos – vienam kaliniui turėtų tekti 5 kvadratiniai metrai, bet kalinių skaičius auga, o naujų kalėjimų beveik nepastatyta. Todėl vienur išeina 5, kitur tik 3. Net normatyvai buvo sumažinti, kad nepažeistume standartų, – atviravo jis. – Daugėjant suimtųjų ir nuteistųjų, jų gyvenimo sąlygos tikrai blogėja, nes į tą patį gyvenamą plotą reikia sutalpinti daugiau žmonių. Ypač tai jaučiama tardymo izoliatoriuose."
Anot K. Širvaičio, sunkmečiu mažėjo finansavimas ir jie negalėjo daug pinigų skirti patalpų remontui.
,,Lėšų, lyginant su 2008 metais, pernai gavome 15 proc. mažiau, o kalinių skaičius maždaug 15 proc. padidėjo. Taigi, pagerinti kalinių gyvenimo sąlygų tikrai negalime, bet stengiamės, kad visose įkalinimo įstaigose jos būtų bent minimalios“, – „Balsas.lt“ sakė jis.
V. Šlaičiūnas: leidžiam ir nuotraukas pasikabinti, ir gėles auginti
Rodydamas kameras, kuriose pagal standartus turėtų gyventi du asmenys, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Vilius Šlaičiūnas pasakojo, kad kiekvienas šeimininkas tvarkosi kaip išmano.
„Jaukumą kamerose jie kuria patys. Leidžiam ir nuotraukas pasikabinti, ir gėles auginti, jeigu jie nori. Pasistato televizorių, kompiuterį. Bet kamerose (išskyrus skirtas kalintiems iki gyvos galvos ir dar kelias išimtis – red. past.) įrengiame daugiau miegamųjų vietų, negu jų turėtų būti, jeigu laikytumėmės standartų, – pripažino jis. – Tai nereiškia, kad jie būtinai gyvens keturiese: gali būti ir trys, ir du, ir vienas. Bet iškilus būtinam reikalui, įkurdintumėme ir keturis“.
Neįpratusiai akiai gali užkliūti, kad „būtiniausieji patogumai“ nuo gyvenamosios erdvės kameroje atskirti tik nedidele pertvarėle, bet juk Lietuvoje gyvena daugybė žmonių, kurių namuose iki šiol nėra nei karšto, nei šalto vandens, o visi „patogumai“ – kibiras koridoriuje arba namelis lauke?
K. Širvaitis: jie gauna viską, kad galėtų gyventi
Nuteistieji ir suimtieji Lietuvos įkalinimo įstaigose nemokamai kerpami, ne rečiau kaip kartą per savaitę maudosi duše, jiems teikiamos ir kitos paslaugos.
„Visos nuteistiesiems ir suimtiesiems teikiamos paslaugos – šildymas, vanduo ir kanalizacija, elektra, patalynė, skalbimas – apmokamos iš valstybės biudžeto. Valstybė juos išlaiko. Iš savo lėšų jie sumoka tik už nuosavų elektros prietaisų sunaudotą elektrą“, – aiškino Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.
Jo teigimu, dėl pastarosios naujovės nei nuteistieji, nei suimtieji nepasitenkinimo nereiškia.
„Priešingai. Pageidauja naudotis papildomais elektros prietaisais: sumuštinių keptuvėmis, elektrinėmis vaflinėmis, elektrinėmis viryklėmis, kirpimo mašinėlėmis, TV priedeliais ir kt.“, – sakė K. Širvaitis.
„O maitinimas visose pataisos įstaigose vienodas - pagal vieningus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaryti atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vidutiniškai maistui per parą skiriama 5,56 Lt, bet pavyzdžiui, dirbančiam vyrui gali būti skiriama iki 6,50 Lt“, – sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.
Jam pritaria ir Lukiškių kalėjimo vadovai. V. Šlaičiūno teigimu, nors pagal skiriamas lėšas Lietuvos įkalinimo įstaigos yra vienos menkiausiai aprūpintų Europoje, „kalintieji gauna viską, ko reikia žmogui, kad jis galėtų normaliai pavalgyti ir gyventi. Skirtingos sumos skiriamos vaikams, moterims, dirbantiems ar nedirbantiems. Be to, parduotuvėje jie gali nusipirkti maisto papildomai".
Užsukę į Lukiškių kalėjimo parduotuvę „Balsas.lt“ žurnalistai patys įsitikino, kad pirkinių krepšeliai, keliaujantys į kameras – ne tokie jau menki. Juose ne tik maisto produktai, bet ir asmeninės higienos prekės, kurių kaliniai įsigyja už savo pinigus. Anot V. Šlaičiūno, įstatymas numato, kad kalintiesiems turi būti sudarytos sąlygos apsipirkti ne rečiau, kaip kas 10 dienų, bet paprastai apsiperka dažniau.
„Mes taip organizuojame darbą, kad kartą į savaitę jie galėtų įsigyti prekių. Kamerose nėra šaldytuvų, o mes nenorime, kad kalintiesiems tektų išmesti greitai gendančius maisto produktus“.
Maistą kalintieji Lukiškėse gamina patys. Yra keli pagal darbo sutartį samdomi specialistai, o visus pagalbinius darbus atlieka patys nuteistieji. Kaip pasigamins – taip ir valgys.
Vis dėlto kai kada besiskundžiantys nuteistieji būna teisūs. Pavyzdžiui, dėl medicinos paslaugų.
„Ligoninė yra Lukiškių teritorijoje. Ji turi būti iškelta į Pravieniškes. Ten pradėta statyti, bet dėl tam tikrų problemų dar nebaigta. Medicinos įranga pasenusi. Dar viena problema – medicinos personalas. Pas mus dirbančių medikų algos praktiškai 2-3 kartus mažesnės negu kitose gydymo įstaigose, dauguma gydytojų pagyvenusio amžiaus. Kai kuris nors nusprendžia išeiti, sunku rasti kitą“, – sakė K. Širvaitis jis.
Jo teigimu, įkalinimo įstaigose aktuali kai kurių vaistų problema.
„Vaistams mes gauname apie 2 mln. Lt per metus (vienam žmogui vidutiniškai apie 18-19 Lt per mėn. – red. past.), bet pas mus daug žmonių, kurie serga užkrečiamomis ligomis – tuberkulioze, ŽIV, hepatitais. Jų čia žymiai daugiau negu kitur Lietuvoje. Atitinkamai didėja ir poreikis medikamentams.
Truputis statistikos
Nuteistųjų išlaikymui per dieną kai kuriose Europos šalyse skiriamos lėšos (eurais, 2009 m.)
Šveicarija | 146 |
Belgija | 126 |
Austrija | 100 |
Slovėnija | 64 |
Kroatija | 42 |
Slovakija | 37 |
Čekija | 33 |
Vengrija | 32,5 |
Lietuva (2008 m.) | 19 |
Lenkija | 18 |
Rumunija | 16,5 |
Vienam asmeniui įkalinimo įstaigoje vidutiniškai per dieną Lietuvoje panaudojama (litais)
Metai | Skiriama |
2008 | 65,47 |
2009 | 57,37 |
2010 | 49,88 |
Darbo vietų trūksta, bet dirbti nori ne visi
„Situacija iki sunkmečio ir per sunkmetį skiriasi. Kai ekonomika kilo, kai kuriose įkalinimo įstaigose net trūko norinčių dirbti, o per krizę, kai suvo sudėtinga realizuoti jų pagamintą produkciją, darbą galėjome pasiūlyti ne visiems norintiems, – pasakoja K. Širvaitis. – Kalinčiųjų algos palyginti su dirbančiųjų laisvėje nėra didelės – jie uždirba apie 270-310 Lt per mėnesį, bet kalėjime tai nemaži pinigai“.
Produkcija, kuri gaminama Lukiškėse, eksportuojama į Olandiją, Angliją. „Furom“ kraunam," – juokavo inkilus, lesyklėles ir kitus daiktus gaminantys vyrai. Per mėnesį apie 30 vyrų rankomis pagamina maždaug 8 tūkst. šių prekių. Įdarbinama tiek, kiek produkcijos galima realizuoti rinkoje.
Vidutinis nuteistųjų atlyginimas nuo 266 litų per mėn. 2008 m., šiemet išaugo iki 310 litų per mėn. Bet tie, kurie atlieka ūkio darbus, atlyginimo negauna.
Iš gaunančiųjų atlyginimą 10-25 proc. (priklausomai nuo įstaigos) pervedama į socialinį paramos nuteistiesiems fondą, 5 proc. į nuteistojo neliečiamąją sąskaitą (tai jo santaupos, kuriomis disponuos laisvėje). Su kitais uždirbtais pinigais nuteistasis gali elgtis kaip panorėjęs. Tiesa, jeigu jo darbo užmokestis didesnis negu 470 Lt, išskaitomas ir gyventojų pajamų mokestis.
Pernai dirbo apie 1150 nuteistųjų (14,6 proc. visų nuteistųjų ), šiemet sausio-balandžio mėn. 1155 nuteistieji (13,9 proc. visų nuteistųjų). Apklausų duomenimis, anot K. Širvaičio, dirbti norėtų apie 30-35 proc. atliekančiųjų bausmę žmonių. Jo teigimu, vyrai dirba noriai, bet ne visi norintys sugeba.
Dauguma patekusiųjų į laisvės atėmimo vietas neturi jokios specialybės. Jų darbo našumas mažesnis negu dirbančiųjų laisvėje, o pagamintos produkcijos kokybė prastesnė. Pataisos įstaigose jie vidutiniškai praleidžia apie dvejus metus. Beveik metus trunka išmokyti profesijos, tad pagal įgytą specialybę jie vidutiniškai dirba tik apie metus“, – aiškino Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.
Socialinė reabilitacija už ES pinigus
Nuteistiesiems teikiamos ir socialinės reabilitacijos paslaugos. Šiam tikslui naudojamos ir ES lėšos. Kalintieji gali įgyti vidurinį ar net aukštąjį išsilavinimą, profesiją. Yra ir specialus simuliacinis žaidimas, kurio paskirtis – padėti pasirengti gyvenimui laisvėje.
Vien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangomis per kelerius pastaruosius metus už ES pinigus įgyvendinta daugiau kaip 10 projektų, skirtų nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Juose dalyvavo daugiau kaip 2 500 nuteistųjų ir asmenų. Iš viso į įvairias veiklas numatyta įtraukti per 4 900 žmonių.
„Visi nuteistieji, rengiami paleisti iš laisvės atėmimo vietos, turi galimybę kreiptis dėl socialinių paslaugų. Jų poreikį kiekvienu atveju nustatys socialiniai darbuotojai, – „Balsas.lt“ informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. – Asmenis, grįžusius iš įkalinimo vietų, savivaldybės gali laikinai priglausti nakvynės namuose, suteikti bendrąsias socialines paslaugas pagal asmens poreikį“.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikiančiuose 23 nakvynės namuose yra beveik 1,2 tūkst. vietų. Kas dešimtas grįžusysis iš laivės atėmimo vietos – nakvynės namų gyventojas.
Pagal mūsų valstybės išgales kalintieji Lietuvoje gyvena ne blogiau, negu kitose šalyse
Spaudžiami statistikos, turime pripažinti: kaliniai Lietuvoje tikrai gyvena susispaudę, tačiau patalpos šildomos, vanduo, kanalizacija, dušas – viskas yra. Žinoma, į dušą ar pasivaikščiojimo kiemelį grynu oru pakvėpuoti nenueisi kada panorėjęs. Bet juk kalėjimas – ne laisvė.
Daug ar mažai 3 ar 5 kvadratiniai metrai? Priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Jeigu su tuo, kad Lietuvoje vienam asmeniui tenka apie 25 kv. m naudingo ploto – mažai. Bet tai – vienas žemiausių rodiklių ES (mažiau tik Lenkijoje, apie 23,5 kv. m).
ES šalyse senbuvėse vienam asmeniui tenka beveik 43 kv. m arba 1,7 karto daugiau negu Lietuvoje. Tuo metu įkalinimo įstaigose vienam asmeniniu tenka 1,66 karto mažiau ploto negu ES. Tad ar labai skiriasi 1,7 ir 1,66?
Naudingas plotas, tenkantis vienam asmeniui (kv. m)
Lietuva | 25 |
Lenkija | 23,5 |
Danija | 57 |
ES senbuvės | 43 |
Lietuvos įkalinimo įstaigos | 3 |
ES rekomendacijos įkalinimo įstaigoms | 5 |
Dar keletas palyginimų. Maždaug trečdalis dirbančiųjų mūsų šalyje gauna minimalų atlyginimą – 680 Lt atskaičius mokesčius, vidutinis atlyginimas Lietuvoje atskaičius mokesčius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo apie 1 600 Lt.
Už šiuos pinigus reikia ne tik pačiam prasimaitinti ir šeimos narius išlaikyti, bet ir vaistų nusipirkti, mokesčius susimokėti, būtiniausių asmens higienos priemonių nusipirkti, o bent kartais vieną kitą drabužėlį įsigyti. Ne tik sau – visai šeimai. Tuo metu vienas kalinys Lietuvos mokesčių mokėtojams per mėnesį kainuoja beveik tiek pat, kiek uždirba „į rankas“ vidutinę algą gaunantis pilietis.
Vidutinė senatvės pensija (turintiems būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2011 m. balandis) | 768 |
Minimalus atlyginimas (atskaičius mokesčius) | 680 |
Vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius, 2011 m. I ketv.) | 1600 |
Vienam vaikui vaikų globos namuose išlaikyti skiriama | 1855 |
Vienam seneliui globos ar slaugos namuose išlaikyti skiriama | 1609-1869 |
Kalintiesiems išlaikyti skiriama (2010 m.) | 1496,4 |
Maistui vienam asmeniui per mėnesį skiriama (litais)
Įkalinimo įstaigose | 165-195 |
Valstybiniuose vaikų globos namuose, socialinės globos namuose (darbingo ar senyvo amžiaus asm.) | 285-420 |
Medikamentams vienam asmeniui per mėnesį skiriama (litais)
Įkalinimo įstaigose | 18-19 |
Valstybiniuose vaikų globos namuos, socialinės globos namuose (darbingo ar senyvo amžiaus asm.) | 51-81T |
Kas bus vietoj Vilniaus centre įsikūrusio Lukiškių kalėjimo?
Lietuvos kriminalistai: CSI kolegoms galima pavydėti technikos bet ne patirties