Šiaulių miesto studentiškajam „Saulės“ chorui televizijos projektas „Chorų karai“ jau baigėsi. Ir baigėsi jis tiesioginei transliacijai dar neprasidėjus. Repeticijų metu studijoje tvyrojusi keista nuojauta pasitvirtino – choras jau „nurašytas“. Ar tai reiškia, kad viskas jau suplanuota ir choras nugalėtojas jau žinomas? Šįkart keletas kritikos kirčių ir tiems, kurie kritikuojami, ir patiems kritikuotojams – režisieriams ir komisijos nariams. Šiems – paleistomis laimėtomis šliurėmis.
Šiaulių choristai teigia sekmadienį supratę, kodėl Lietuvos jaunimas emigruoja. „Tautai reikia „vilties“, t. y. vakar komisija akivaizdžiai parodė, kad jaunimas nereikalingas, reikia dainuojančių kalinių“, – sakė jie.
Režisierių diktatas
Keletas šiauliečių „Saulės“ choro sirgalių vyko kartu dainuojančiu autobusu iš pat Šiaulių. Jie turėjo galimybę išvysti TV „virtuvę“ – stebėti repeticijas ar pasižvalgyti užkulisiuose. Anot sirgalių, tai, ką jiems teko pamatyti, juos ir maloniai nustebino, ir net šokiravo.
„Negaliu atsistebėti režisieriaus arogancija, kuri repeticijų metu pasireikšdavo netgi atvira panieka ar šaipymusi, – teigė su „Saulės“ choru kartu vykęs studentas. – Man liežuvis neapsiverstų smuikininkę vadinti smuikiste, o „Kitavos“ solistę Rasą, kuri pasirodymo metu atliko varpininko vaidmenį, – varpiste. Arba režisieriaus pašaipi frazė choro repeticijos pabaigoje, skambant varpui: „Dabar išnešam karstą. Jis čia stovės?“ Nesuprantu aš tokio humoro.“
„Išnešė mūsų karstą, – šypsodamasi, nors ir neslėpdama apmaudo, sakė „Saulės“ choro generolė Rasa Stoškuvienė. – Kaip jaustis choristams? Tai buvo lyg savotiška užuomina, kurią supratau tik gerokai vėliau, jau po projekto. Kaip ir tai, kodėl sekmadienį su mumis visi elgėsi taip, lyg būtume nurašyti – per daug nekritikavo repeticijų metu. Buvo keista ir tai, kad kitiems chorams, balansuojantiems ant iškritimo ribos, skirta labai daug laiko ir dėmesio. Tiesa, dar ir pasirodymo išvakarėse iš režisierės gautas laiškas: „Jūs nieko taip ir nesupratote...“
Užkulisiuose buvo ir kitų chorų dalyvių, nepatenkintų projekto režisierių pastabomis. Akmenės choro merginoms neleista pasirodyti apsirengus pūstomis suknelėmis su žirneliais – liepta apsivilkti standartines – tas, su kuriomis chorai prisistato pačioje pradžioje. Choro generolai „Ventukai“ tokiam režisierių reikalavimui nepakluso.
Šiaulių „Saulės“ chorui buvo liepta pakoreguoti choreografiją, tad tarp repeticijų scenoje paplušėti teko plačiuose LRT televizijos koridoriuose, iš kurios TV3 nuomojasi studiją. Neįtiko režisieriams ir choro sumanymas veidus bei delnus išsidažyti aukso spalva. Šiuo atveju buvo rastas kompromisas – leista išsidažyti ne visus veidus, bet tik ornamentus ant jų. Netiko ir sumanytos merginų šukuosenos, tad teko dainuoti „be šukuosenų“. Beliko pasidžiaugti, kad kiti chorai nukopijavo ankstesnį „Saulės“ choro stilių: „pasiskolino“ patrumpintas kelnes, sukneles žirniukais, netgi diržu tokiu pat raudonu susijuosė. Žinoma, kad komisija tai pastebėjo, tik pastabų nepareiškė.
Tiesa, Giulija, Kėdainių Ledinio choro generolė, neištvėrusi po pasirodymo išrėžė, kad komisija niekaip neapsisprendžianti, ko norinti: tai reikia solistų, tai nebereikia, tai reikia šokti, tai nebereikia.
Nors taisyklėse nurodyta, kad komisijos nariai negali kritikuoti chorų generolų, laidose netrūksta pastabų jiems. Sekmadienį itin daug „kritikos“ sulaukė Vilniaus krašto choro generolė Katažina, kurios balsą komisijos narys Edmundas Seilius palygino su triūba, kurioje pragręžta skylė. Tiesa, buvo pagirta ir jos „pažanga“ – penkiais centimetrais pailgėjęs sijonas. Tikimės, kad nuoskaudos ašaros, generolės lietos užkulisiuose, jau nudžiuvo.
Visi lygūs, bet yra lygesnių?
Nors balsuodami komisijos nariai visad pabrėždavo, kad visi chorai projekte dalyvauja lygiomis teisėmis, vienas jų tikrai yra lygesnis už kitus. Kad išlaikytų intrigą, projekto prodiuseriai stengiasi Panevėžio moterų pataisos namų „Vilties“ chorą stumti į priekį visomis įmanomomis priemonėmis – transliuoja siužetus apie verkšlenančias, dėl savo poelgių besigailinčias, giminių ir artimųjų atsiprašinėjančias moteris. Manipuliuojama ir vaikais ar anūkais – nuolat primenama, kiek jų laukia už pataisos namų sienų. Šis ašarojimas nepraeina be pėdsako – sugraudinti šiapus Panevėžio namų sienų šiltai prie televizorių ekranų sėdintys žmonės balsuoja už „likimo nuskriaustas“ moteris. Ir balsuoja už jas, tiesą sakant, labai gausiai – vien paskutinės transliacijos metu per 5-6 minučių pertrauką padidino šio choro kraitį net keliais tūkstančiais balsų – iki 9339.
Aišku, visų pirma kyla mintis, kad pasitelkiamos kažkokios juodosios technologijos, bet atmetus šią prielaidą tikrai sunku paaiškinti, kaip per tas kelias minutes tiek galima pribalsuoti. Net per didžiausius televizijų organizuojamus gerumo akcijų vaikams koncertus tiek žmonių nebalsuoja! Dar juokaujama, kad reikėtų iš visų šalies kalėjimuose sėdinčių vyrų atimti mobiliuosius telefonus...
Panevėžio „Vilties“ choras paskutinėje TV laidoje toliau kurstė aistras – komisijos nariai neišdrįso skirti jam mažų balų motyvuodami, kad šias choristes sunku vertinti... Štai tau ir lygios teisės. TV studijoje šėlę ošę sirgaliai, stebėdami ekrane balsavusiųjų rezultatus, negalėjo patikėti savo akimis. Nepatenkinti buvo ir kitų miestų choristai vadinamajame žaliajame kambaryje. Kažkas pajuokavo, kad kaip čia kalinčiąsias išmesi iš projekto, nes prizas juk SPA malonumai Druskininkuose, nebent pataisos namuose džakuzį organizuotų. Galbūt jie teisūs, nes teigiama, kad visas Druskininkų SPA personalas atvyks į Panevėžį.
Žiūrovai svarsto, kad Panevėžio pataisos namų „Vilties“ choras TV projekte keliaus iki pat superfinalo, kurio metu į televizijos studiją bus atvežtas lydimas gausios apsaugos ir šarvuoto autobuso. Kokia atrakcija ir kokie reitingai! Lietuviai balsuos. O gal jų balsai bus paskirstyti taip, kaip laidos prodiuseriams reikia?
Vyresnio amžiaus moteris, TV studijoje įdėmiai žiūrėjusi „Vilties“ choro pasirodymą, stebėjosi tuo, ką daro pramogų verslas. „Televizija yra galinga jėga. Įsivaizduokite, koks jaunimo požiūris formuojamas – jei aš esu nusikaltėlis, galiu tapti žvaigžde, nes mane parodys per televizorių“, – svarstė ji. Galbūt kitais metais projekte sulauksime ir Lukiškių choro?
Šiaulių choristai teigia sekmadienį supratę, kodėl Lietuvos jaunimas emigruoja: „Tautai reikia „vilties“, t. y. vakar komisija akivaizdžiai parodė, kad jaunimas nereikalingas, reikia dainuojančių kalinių.“
Skatina tautų draugystę?
Kitas daug diskusijų keliantis choras – Kaštoninis Vilniaus, vadovaujamas Katažinos Nemycko. Vienoje laidų chorui užtraukus lenkiškai, daugelis neteko žado. Kaip gi čia dabar? Komisija nuolat priekaištauja dėl nesuprantamos lietuvių kalbos uždainavus žemaitiškai, o čia še tau – lenkiškai! Ir puikūs įvertinimai. Lenkų kalba girdima ir žiūrovų salėje – net ir nemokantys jos puikiai supranta, ką reiškia „Wilno nasze.“
Kad šis choras kažkaip stebuklingai palaikomas, galima spręsti netgi pagal tai, jog sirgaliai tarp žiūrovų turi pačias geriausias – TV kamerų nuolat rodomas – vietas. Iš kokio kampo befilmuotum, visi vis tiek matys milžiniškus Kaštoninio choro plakatus ir trumpuosius telefono numerius.
Užkulisiuose kalbama, kad į finalą pateks trys chorai: Panevėžio, Kauno ir Vilniaus. Atseit Panevėžio choristės užims trečią vietą, nes kaip gi čia joms skirsi pirmąją. Aršesnė kova virs tarp Vilniaus ir Kauno. Kalbama, kad prizininkai jau žinomi – Deivydo Zvonkaus globojami Vilniaus choristai. Savotišku jaučiamu choro protegavimu nepatenkinti kitų chorų sirgaliai studijoje jam, tiksliau, jai dainuojant, netgi piktai skandavo: „Zvonkė, Zvonkė, Zvonkė.“ Kauno chorą palaikanti komanda užtraukė: „Lai vilniečiai nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis.“ Belieka viltis, kad lietuviai balsuodami susivienys ir kad visos šios kalbos – tik pavyduolių intrigos.
Laimės „maži“?
Kai du pešasi, naudos gali turėti mažesnių miestų, kur patriotiškumas tikrai didelis, chorai. Už Akmenės „Širdžių“ chorą gali balsuoti Šiaurės Lietuva ir tie patys šiauliečiai, Kėdainių chorą palaiko daug kauniškių.
Nedideliuose miesteliuose choristai gausiai palaikomi, juk tokioje Akmenėje, kur vos 16 tūkst. gyventojų, jie vienaip ar kitaip susiję su choristais – jei ne giminės, tai bent jau pažįstami ar iš matymo pažįstami. Todėl balsuoja visi, nes turi už ką sirgti. Kodėl didesnių miestų gyventojai nebalsuoja gausiai? Norėtųsi tikėti, kad šiauliečių išlavintas geras estetinis skonis ir jie apskritai tokių TV šou nežiūri.
„Kodėl aš už savo meilę chorui turiu mokėti pinigus siųsdamas trumpąją žinutę ar skambindamas? Suprantu, kad litas nėra daug, bet nemanau, kad tokie komerciniai dalykai yra skaidrūs, – svarstė studijoje balionu nešinas sirgalius. – Kita vertus, kas trukdo chorams, kurie turi rėmėjų, už jų lėšas prisipirkti mobiliojo telefono pakuočių ir masiškai siųsti SMS.“
Turėjo iškristi?
Daug diskusijų sukėlė žinia, kad naujienų portalas „Delfi.lt“ žinią, jog su „Chorų karais“ atsisveikino „Kitava“ ir Šiaulių choras, paskelbė 21.32 val., nors tiesioginė TV transliacija baigėsi tik 22.30 val. Kas tai? Pranašiškai numatyta ateitis ar iš anksto numatytas planas? Gal pralaimėtojai buvo žinomi, tik portalas iš anksto neteisingai nustatė naujienos publikavimo laiką (ne 22.30, o 21.32) manydamas, kad projektas baigsis valanda anksčiau?
„O jūs kitų portalų, pvz., „15min.lt“ taip pat to klausiate? Jie tekstą išleido valanda anksčiau nei „Delfi“, – to paties paklausė Gintarė Urnikienė, „Delfi.lt“ pramogų naujienų redaktorė. – Tekstas pas mus yra išleidžiamas dar vykstant projektui, kad žmonės galėtų komentuoti žiūrėdami televizorių. Vėliau jis nuolat atnaujinamas, bet straipsnio išleidimo laikas nesikeičia. Jokio čia kriminalo nėra, galite jo net neieškoti.“
Ką gi, vieną „kriminalą“ jau išsiaiškinome, bet klausimų nesumažėjo. TV3 televizijos atstovų paklausėme, ar siunčiant trumpąją žinutę būtina buvo įrašyti „TV“, nes laidos vedėjai retkarčiais „pamiršdavo“ tai priminti.
Balsai – į „šiukšliadėžę“!
Į šį „techninį“ klausimą atsakė UAB „Mediafon“ projektų vadybininkas. Anot jo, raktažodis „TV“ yra būtinas, nes pagal SMS žinutėje parašytą raktažodį sistema identifikuoja, kokiam projektui ją priskirti. Jei žmogus žinutėje neįrašo reikalaujamo raktažodžio, tuomet tokią žinutę sistema identifikuoja kaip klaidingą (ji patenka į „šiukšliadėžę“).
Nieko sau! Kiekvienam chorui projekte priskirtas tam tikras trumpasis telefono numeris, o „klaidinga“ žinutė vis tiek nepatenka ten, kur reikia!
Už tą patį chorą buvo galima balsuoti tik penkis kartus. Azarto pagauti sirgaliai SMS'ų išsiuntė ir daugiau. Kas atsitiko toms „viršplaninėms“? Anot projektų vadovo, šešta ir visos kitos tolesnės žinutės, gautos iš to paties numerio, buvo identifikuotos kaip netinkamos ir atsidūrė sistemos „šiukšliadėžėje“. Tokios žinutės neįtraukiamos į bendrą balsų skaičių.
Gal sutapimas, bet ir balsuojant trečiojoje „Chorų karų laidoje“, ir šįkart, vos tik išsiuntus trumpąją žinutę, telefonas sulaukdavo net dviejų žinučių: patvirtinimo, kad žinutė gauta, ir vadinamojo brukalo – nuorodos į tinklalapį, iš kurio galima parsisiųsti Minedo dainą „Bamba“. Kiti sirgaliai tvirtino jokio patvirtinančio pranešimo, kad žinutė gauta, apskritai negavę. „Mediafono“ atstovas tirtina, kad pagal susitarimą jokių atgalinių SMS žinučių šiam projektui nebuvo numatyta. Bet kiti juk gavo?
Labiausiai žiūrovus nustebino tai, kad paskutinėmis minutėmis, t. y. per reklamą, Panevėžio „Vilties“ choras surinko net kelis tūkstančius žiūrovų balsų. „Ar įmanoma rezultatą pakeisti per reklamą dvigubai? Rezultatas pabaigoje padidėjo 4-5 tūkstančiais“, – stebėjosi sirgaliai.
Ir čia „Mediafonas“ pateikė padorų atsakymą – sistema apdoroja daugiau nei 200 SMS žinučių per sekundę, todėl rezultato padvigubėjimas yra visiškai normalus. Deja, į klausimą, kodėl balsavimas yra mokamas, neatsakė. Mokėti, beje teks ir už tas žinutes, kurios nukeliavo į „šiukšliadėžę“.
Pateik duomenis, kitaip nebalsuosi
„Chorų karų“ vedėjai kas savaitę kviečia TV3 tinklalapyje balsuoti už kokį nors chorą. Jau išrinktas romantiškiausias, nuotaikingiausias ir geriausiai debiutavęs choras. Visas tris nominacijas pelnė Kėdainių Ledinis. Šią savaitę buvo renkamas galingiausias. Įdomu tai, kad balsuojant būtina užpildyti visus langelius – nurodyti vardą ir pavardę, miestą, telefono numerį ir el. pašto adresą. Kam TV3 ar kavą gaminančiai įmonei, įsteigusiai prizus choristams, prisireikė balsuotojų duomenų? Brukalui siųsti? Juk visiškai užtektų balsuojant pažymėti tam tikro choro langelį ir paspausti „balsuoti“.
Už ką dabar balsuosite Jūs? Jei jausmai gimtajam miestui jau išblėsę, galbūt gimtajai šaliai jie dar rusena?
Povilas LUNGĖ