Genialu yra tai, kas paprasta. Šis posakis tinka ir švietimui, kur įgyvendinamos reformos įstrigo interesų klampynėje. Kita vertus, būna ir tokių reformų, kai norisi, kad jos kur nors įklimptų.
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija praėjusią savaitę pritarė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planui. Plane numatoma nuo 2009-ųjų įvesti privalomą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) dešimtokams, sudaryti galimybę mokiniams vietoj vieno valstybinio egzamino rašyti brandos darbą, suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams, panaikinti galimybę abiturientams perlaikyti egzaminus ir kiti smulkesni patobulinimai.
Dalis patobulinimų iš tiesų naudingi ir racionalūs. Sveikintina yra tai, jog 11-oje ir 12-oje klasėse mokytis galės tik tie, kurie išlaikys 10-os klasės egzaminus. Daugiau moksleivių tęs mokslus profesinėse mokyklose, o 11-okams ir 12-okams mokyklos galės sudaryti kur kas palankesnes sąlygas mokytis toliau. Kartu bus sprendžiama ir profesinių mokyklų mokinių trūkumo problema.
Kita vertus, dalis šių „tobulinimų“ tik „apsunkina“ švietimo sistemą. Vienas tokių – galimybė vietoj vieno valstybinio egzamino rašyti brandos darbą. Minėtu siūlymu lyg ir sudaroma galimybė moksleiviui rinktis, kita vertus, turint omenyje, jog į 11-tą ir 12-tą klases pateks geriausi mokiniai, tikėtina, jog baigę mokyklą jie norės stoti į aukštąsias mokyklas. Tačiau norėdami studijuoti, jie privalės rinktis valstybinius egzaminus, nes universitetai kaip ir dabar reikalaus valstybinių egzaminų įvertinimų. Juk centralizuota įstojimo į aukštąsias mokyklas sistema ir remiasi būtent vienodų valstybinių egzaminų sistema. Brandos darbas negalės būti įskaitomas stojant į aukštąsias mokyklas, todėl, kad brandos darbų neįmanoma objektyviai palyginti.
Nors ministerija ir leis, tačiau veikianti švietimo sistema brandos darbų galimybės nenumato. Dėl to sistemos, o ir ją sudarančių mokinių brandos darbai bus atmesti – jie jų nerašys, nes jie bus nereikalingi. Gal vis dėlto ir nebūtina šios galimybės įvesti? Juolab, kad ir mokinių parlamento atstovai skeptiškai vertina šią idėją.
Uždrausti abiturientams perlaikyti egzaminus - kitas neigiamas siūlymas. Šiuo atveju verta paklausti, koks yra švietimo sistemos tikslas? Jei siekiama suteikti mokiniui žinių, ji išugdyti, kodėl neleidus jam egzaminus perlaikyti kad ir 10 metų iš eilės. Juk kiekvieną kartą ruošdamasis egzaminams jis išmoks šio to naujo – tikslas bus pasiektas. Be to, išbraukta galimybė perlaikyti egzaminą bus kur kas sunkesnė psichologinė našta abiturientams, kurie eis į egzaminą žinodami, jog tai tėra vienintelė jų galimybė.
Akivaizdu, kad minėtiems tobulinimams taip pat reikia tobulinimų. Galbūt jie nebus esminiai, tačiau leis sutaupyti visuomenės lėšų bei padės sumažinti abiturientų psichologinę įtampą.
Naujosios viešosios vadybos institutas yra pelno nesiekianti visuomeninė vadybos specialistų organizacija, kurios misija - kurti valdžią, kuri dirbtų geriau ir kainuotų mažiau.
Chorst Klaus yra Naujosios viešosios vadybos instituto direktorius
