Operacijos metu, žadėjusios palengvinti jos turimos ligos simptomus, gydytojai moteriai pašalino pūlinius, kurie pilve sukėlė infekciją. Deja, bet pilvas taip ir nebuvo susiūtas, tad Jenny buvo nuolatinėje rizikos pažeisti savo organus baimėje.
Jai taip pat nebuvo suteiktas visiškas gydymas po operacijos ir tai padarė didžiulę įtaką moters psichinei sveikatai, tad jai buvo paskirta gerti antidepresantus.
Jenny nori atlikti pilvo išorės atkūrimo operaciją, bet jai buvo pranešta, kad ši procedūra nėra valstybės finansuojama, kadangi yra laikoma kosmetine.
Vėl atsigulti po peiliu moteriai kainuos daugiau nei 17 tūkst. eurų. Jenny ši pinigų suma yra neįkandama, tad nusprendė kreipėsi į žmones, prašydama finansinės pagalbos.
Dėl tokios savo pilvo išvaizdos moteris kaltina tik chirurgus, kurie ją operavo, o paklausus apie tai, ar Jenny jautė, jog ja Nacionalinė Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos tarnyba pilnai pasirūpino, moteris sakė: „Apie tai, kiek dalykų buvo atlikta ne iki galo ir neteisingai, galėčiau parašyti knygą. Ši operacija turėjo 5-iems metams mane išvaduoti nuo Krono ligos, tačiau kol kas jaučiuosi blogiau nei prieš tai. Be to, nebuvau įspėta, jog taip gali nutikti. Kadangi pati viena nieko padaryti negalėjau, kaskart paprašius pagalbos, atrodė jog įkyrėjau seselėms. Vieną kartą mane palydėjo į tualetą, kuriame praleidau 45 minutes, nes seselė mane ten pamiršo. Turėjau paskambinti į ligoninės pagrindinį telefoną ir paprašyti, kad sujungtų su mano palata ir iš ten man padėti ateitų kitas ligonis. Visada atsirasdavo kažkas svarbesnis už mane arba seselės būdavo labai užsiėmusios. Atrodė, kad buvo vengiama su manimi užsiimti.“
Susirgo paauglystėje
Krono liga Jenny diagnozuota 18-kos. Moteris išbandė visus simptomus lengvinančius vaistus, tačiau nei vieni nebuvo sėkmingi. Operacija buvo vienintelė jai likusi išeitis, kuri padėtų palengvinti jos gyvenimą.
Rugpjūčio 11-ą dieną Hillingtono ligoninėje Uksbridže Jenny buvo atlikta hemikolektomija, kurios tikslas – pašalinti dalį moters pažeistų vidurių. Po mažiau nei 24 valandų, dėl stiprių skausmų moteris pristatyta į intensyvios priežiūros skyrių.
„Po operacijos gydytojai man sakė, kad ji buvo atlikta sėkmingai, tad nemaniau, kad gali nutikti kažkas blogo. Jutau nepatogumą ir nežymų skausmą, tačiau tai buvo niekis, palyginti su tuo, ką turėjau iškęsti vėliau“, - sakė Jenny.
Gydytojai pranešė, kad Jenny dar turės palaukti, kadangi atsirado žmogus, kurio simptomai yra rimtesni. Tik po 5-ių valandų skausmo mažinimui moteriai buvo paskirta morfijaus. Pasak jos, dėl nepakeliamų kančių, Jenny kas 30 sekundžių mygtuko pagalba sau į kūną leido šį skausmą malšinantį preparatą, o sulėtėjus jos širdies ritmui, gydytojai ir seselės suskubo atlikinėti testus, kurie nustatytų tokios moters būklės priežastis.
„Man pajungė deguonį, nuolat praradinėjau sąmonę. Pamenu kaip klausiau, ar aš mirsiu, tačiau niekas man taip ir neatsakė tik liepė nusiraminti ir išvežė į intensyvios pagalbos skyrių“, - pasakojo Jenny.
Moters dukra, kuriai tuomet buvo 7 metai, bijojo netekti mamos.
„Ji nenorėjo eiti į mokyklą, o visą laiką praleisti su manimi, nes manė, kad greitai galiu mirti. Kai ji atėjo manęs aplankyti, dukrą ištiko šokas“, - pridūrė moteris.
Kaip pasakojo Jenny, skausmą pilve sukėlė neišimti pūliniai, kuriuos chirurgai sujudino operacijos metu.
„Jų manymu, tai padaryti nebuvo būtina, tačiau jei iš pat pradžių pūliniai būtų buvę pašalinti, man būtų nereikėję sukelti septinio šoko ir vėliau gulėti intensyvios priežiūros palatoje.“
Šio skyriaus gydytojai pastebėjo, kad moters pilve esanti žaizda infekuota, tad pašalino pirmąsias siūles. Vėliau, pastebėję situacijos negerėjimą, suprato, kad infekcija slepiasi po oda. Teko iš naujo atverti žaizdą ir pašalinti infekciją. Gydytojai atsisakė susiūti moters žaizdą antrąkart, nes iš jos vis dar tekėjo pūliai. Galų gale, Jenny liko su skyle pilve ir siurbimo aparatu, kurį komiškai pavadino Dave. Iš viso moteris ligoninėje praleido 3 savaites, o po to porą mėnesių lankėsi reguliariai pasitikrinti. Po operacijos susitikusi su chirurgu moteris išgirdo, kad rezultatai – normalūs, o ji pati buvo pavadinta tiesiog „stora“.
Jenny net keletą kartų skundėsi atsakingoms tarnyboms, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.
Spalį ji su drauge Amy nusprendė pailsėti Tenerifėje, bet atostogos, turėjusios moterims pakelti ūpą, dar labiau sumenkino jų nepasitikėjimą savimi.
„Didžiąją laiko dalį praleidome viešbutyje, nes aplinkiniai žmonės klausdavo, kada man laikas gimdyti. Atsakydavau jiems sugalvojusi bet kokią datą, nes gėdijausi tokios savo išvaizdos“, - sakė Jenny.
Bjaurios operacijų paliktos žymės ne tik paveikė moterį psichologiškai. Jos yra be galo pavojingos sveikatai. Kitos procedūros metu moterį operuos net 2 chirurgai, kadangi Jenny žarnos yra prilipusios prie jos rando sienos. Moters motina Susan pasiūlė dukrai susikurti internetinį puslapį, kuriame žmonės galėtų jai padėti finansiškai. Likusi be vilties ir psichologiškai bei fiziškai pavargusi, Jenny nerado kitos išeities.
„Galite įsivaizduoti mano liūdesį, pyktį ir apmaudą. Bandžiau gauti kompensaciją šiai operacijai atlikti, tačiau niekas nenori apie tai žinoti ir pripažinti padarytas klaidas“, - guodėsi Jenny.
