Rugsėjo 29-oji – Pasaulinė širdies diena. Širdis – nedidelis, tačiau kasdien milžinišką darbą atliekantis organas. Širdis po žmogaus kūną varinėja kraują ir taip užtikrina organizmo gyvybingumą. Visgi, kartais pavargsta ir ji.
Širdies transplantacijos prireikia tuomet, kai pacientui nustatoma kitais būdais neišgydoma širdies liga. Tačiau net ir prireikus neatidėliotinos širdies transplantacijos neįmanoma pasakyti, kada pacientas jos sulauks, ir ar jos sulauks, rašoma pranešime spaudai.
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) budinčiam koordinatoriui gavus žinią, kad vienoje iš Lietuvos ligoninių yra užregistruotas potencialus organų donoras, vertinama Donoro sveikatos būklė ir kokie organai gali būti transplantuojami. Šiemet Lietuvoje jau buvo užregistruoti 33 efektyvūs donorai, tačiau tik 8-ių širdys toliau plaka recipientų krūtinėse.
„Remiantis kitų šalių patirtimi ir statistika, trečdalis pacientų, kurie atsiduria širdies transplantacijos laukiančiųjų sąraše, sau tinkamos donorinės širdies taip ir nesulaukia“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų širdies chirurgas dr. Aleksejus Zorinas.
NTB kalbintas širdies chirurgas dr. A. Zorinas paaiškino, kaip atliekama širdies transplantacija ir kodėl ją būtina atlikti per 5 valandas.
Transplantaciją atlieka 15 žmonių komanda
Širdies transplantacijos metu dirba eksplantaciją ir transplantaciją atliekančių medikų komandos. Dvi medikų komandos reikalingos tam, kad būtų paskirstytas fizinis ir psichologinis krūvis, nes širdies eksplantacijos ir transplantacijos operacijos, priklausomai nuo individualaus atvejo sudėtingumo, gali trukti nuo 4 valandų iki 12 ir daugiau valandų.
„Širdies transplantacija yra ne vieno žmogaus nuopelnas, o visos komandos. Operacijos metu dalyvauja apie 15-os žmonių komanda“, – nurodo gydytojas.
Širdies chirurgas dr. A. Zorinas priklauso gydytojų komandai, kuri atlieka širdies transplantacijas. Gydytojas nurodo, kad širdies eksplantacija iš Donoro kūno yra tokia pat svarbi kaip ir širdies transplantacija recipientui, nes pastarosios sėkmė priklauso ir nuo sėkmingai atliktos eksplantacijos.
Tiek širdies eksplantaciją, tiek širdies transplantaciją atliekančios komandos darbą pradeda vienu metu – eksplantacijos komanda informuoja transplantaciją atliksiančią komandą apie kiekvieną operacijos etapą nuo atvykimo iki pat operacijos pradžios ir žinių apie širdies būklę.
Tik tuomet, kai patvirtinama, kad širdis gali būti persodinama, transplantaciją atliekanti komanda gali pradėti aktyvų pasiruošimą su recipientu.
Gydytojas dr. A. Zorinas pabrėžia, kad Donoro organų eksplantacija atitinka visus bet kokiai operacijai keliamus reikalavimus – laikomasi etikos protokolų, taikoma anestezija:
„Su mirusiojo kūnu elgiamasi visiškai pagarbiai. Išėmus organus, visi pjūviai yra užsiuvami“.
Širdis neplakti gali tik 5 valandas
Kiekvienas organas turi savo šaltos išemijos laiką, t. y. laiką, kai organas lieka be kraujotakos. Moksliškai nustatyta, kad išemija širdžiai yra saugi iki 5 valandų.
„Viršijus maksimalų rekomenduojamą šaltos išemijos laiką pakitimai širdyje būtų negrįžtami ir širdies, funkcija atsistatytų labai sunkiai arba visai neatsistatytų. Mums reikia kuo labiau optimizuoti šį laiką – tam reikia ir sklandaus Nacionalinio transplantacijos biuro specialistų koordinavimo ir transportavimo organizavimo, chirurginės technikos, transplantacijos specialistų darbo. Visa tai susideda į 5 valandas, todėl dažniausiai mums reikia oro transporto pagalbos. Jeigu ligonines skiria 300 km, sraigtasparnis leidžia sutrumpinti kelionės laiką 40-čia minučių“, – sako gydytojas dr. A. Zorinas.
Širdies chirurgas paaiškina, kad eksplantacijos metu daromas bet kurio organo veiklos sustabdymas. Širdies atveju tai vadinama kardioplegija.
„Kai širdis nedirba, jos deguonies poreikis labai smarkiai sumažėja. Išemijos laikotarpiu, kai nėra kraujotakos, širdis negauna deguonies. Nepaisant to, kad metaboliniai poreikiai sumažėjo, tačiau išeminiai procesai vyksta.
Moksliškai pagrįsta, kad vienu laipsniu sumažinus širdies temperatūrą, metaboliniai poreikiai sumažėja 7 procentais. Mes širdį atšaldome iki 4 laipsnių Celsijaus, tam kad labiau sumažintume tuos poreikius. Širdis taip pat transportuojama specialiame skystyje, kuris palaiko žemą jos temperatūrą. Nepaisant to, metaboliniai procesai tam tikrame lygyje vyksta“, – aiškina gydytojas.
Labiausiai jaudinantis momentas
Per 5 valandas nuo išėmimo momento, širdis turi būti įsiuvama naujoje krūtinėje. Atlikus transplantaciją ir paleidus kraujotaką recipiento kūne, šiltas kraujas ir užkuria širdį iš naujo.
„Kraujotakos atstatymas automatiškai atkuria širdies veiklą. Turbūt evoliucijos dėka ir susiformavo tai, kad ląstelėse besikeičiant kalio ir natrio balansui atsiranda gyvybinė ląstelių veikla. Priklausomai nuo to, kur yra didesnė šių elektrolitų koncentracija – viduje ar išorėje – ląstelė ir veikia.
Transportuojant širdį naudojame tirpalą, kuriame labai daug kalio. Transplantavus širdį, kraujas iš jos išplauna per didelį kiekį kalio ir širdis ima veikti. Tai labiausiai jaudinantis momentas mūsų darbe. Daugiausiai jaudulio tai sukelia chirurgui, kuris širdį eksplantavo, nes tai, kad širdis ima veikti, patvirtinta, kad chirurgas gerai atliko savo darbą“, – sako dr. A. Zorinas
Šiuo metu širdies transplantacijos laukia 35 lietuviai. 74 laukia inksto, 8 plaučių, 5 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 148 ragenų transplantacijos. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Vienas efektyvus organų ir (ar) audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Išreikšti pritarimą organų donorystei galima užpildžius prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
