Lenkijos Pševoduvo kaime kariškiai saugo ir šukuoja teritoriją, kurioje užvakar įvyko pirma nuo karo pradžios Rusijos raketų teroro tiesiogiai sukelta tragedija už Ukrainos ribų.
Lenkų pareigūnai skelbia, kad nelaimės aplinkybes gaubianti migla palaipsniui sklaidosi. Anot Varšuvos, tikriausiai nesuveikė ukrainiečių oro gynybos sistemos raketos S-300 susinaikinimo mechanizmas. Ji turėjo susinaikinti po nepavykusio bandymo numušti rusų raketą, bet kažkas nesuveikė. Todėl ir sprogo ir išmušusi kraterį žemėje ir pražudžiusi du lenkus. Žinoma, tai dar nėra galutinai patvirtinta versija. Pareigūnai dar skaičiuoja raketos trajektoriją, suvartotą degalų kiekį, kraterio gylį.
„Aš neabejoju, kad tai buvo ne mūsų raketa ir ne mūsų raketos smūgis...“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Oficialiems Lenkijos ir Amerikiečių pareigūnams nuo vakar kartojant Kyjivui nemalonią versiją, Zelenskis neskuba su ja sutikti, prašo įrodymų.
„Mano pozicija paprasta. Leiskite Ukrainą į įvykio vietą. Tai sąžininga“, – teigia V. Zelenskis.
Ir panašu, kad Ukrainos atstovams bus leista dalyvauti tyrime.
„Prezidentas Duda neprieštarauja, kad Ukrainos stebėtojai dalyvautų tyrime. Bet tai turi atitikti visas procedūras ir pritariant sąjungininkams“, – tvirtina Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadas Jacek Siewiera.
Lenkija nekaltina Ukrainos, o štai Maskva sąmyšiu naudojasi nuo pirmos akimirkos: stengiasi diskredituoti Kyjivą. Ir tuo pačiu tampo NATO už ūsų – tikrina, koks bus atsakas. Juk ir Rusijos raketos versija dar nėra galutinai paneigta.
„Negalime atmesti, kad rusų smūgiai Ukrainos infrastruktūrai prie sienos yra provokacija, tikintis, kad gali kilti tokia situacija“, – sako Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Putinas vėl nuspaudė raketų teroro mygtuką. Dnipre rusai ryte į Ukrainą paleido mažiausiai 16 raketų. Sužeidė mažiausiai 14 žmonių. Griaudėjo ir Odesoje, Charkivo, Kyjivo srityse. O Zaporižioje rusų raketa po nuolaužomis palaidojo mažiausiai keturis žmones. Putino karo vadai taikėsi daugiausia į dujų įrangą. Kremlius net neslepia, kad smūgiuoja infrastruktūrai, nes nori priversti Kyjivą sėsti prie derybų stalo.
„Mūsų tikslai gerai žinomi. Galime jų siekti specialia karine operacija arba derybomis“, – sako Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Amerikos aukščiausi kariuomenės pareigūnai atviri – Ukrainai, deja, nepavyks greitai atsikratyti okupantų maro.
„Ukrainos karinė pergalė, išspiriant rusus iš visos Ukrainos, taip pat ir Krymo... Tikimybė, kad tai nutiks artimiausiu metu yra nedidelė. Karinėmis priemonėmis. Bet gali būti politinis sprendimas, jei rusai pasitrauks“, – teigia JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley.
O ten, iš kur okupantus išspyrė ukrainiečiai, vargu, ar žmonės kada pamirš, ką teko patirti. Chersono policijos pastatas Energetikų gatvėje. Rusai jį pavertė ukrainiečių kankinimų vieta.
„Žinote, kas buvo baisiausia? Visą dieną girdėti kankinamų žmonių riksmus. Tai siaubingas klyksmas. Man asmeniškai tai buvo baisiausia“, – pasakoja 45-erių rusų kankintas vyras Maksym.
Vyras ragavo ir okupantų smūgių, ir elektros. Chersono srityje pareigūnai jau aptiko keturias okupantų įrengtas kankinimų vietas.
„Kankinimų metodai apie kuriuos žinome – mušė guminėmis ar medinėmis lazdomis, kratė elektra, surišdavo ir vertė kvėpuoti per dujokaukę“, – komentuoja Chersono srities prokuroras Volodymyr Kaliuha.
Nužudytų ukrainiečių kūnus rusai štabeliuodavo garažuose, vėliau išveždavo šiukšliaveže. Per stebuklą gyvas likęs Vitalijus pasakoja, kad jį kankino sužinoję, kad jo sūnus tarnauja kariuomenėje.
„Visas pasturgalis buvo sumuštas, kojos. Kraujyje. Negalėjau paeiti. Tai buvo pradžia. Nieko jiems nepasakojau, nesutikau. Tada privertė nusiimti šortus. Buvo rugpjūčio pabaiga. Prijungė elektrodus prie kiaušinių ir suko dinamo mašiną, kol plaukai stojosi piestu“, – pasakoja Chersono gyventojas Vitalij Serdiuk.
O Alionos vyrą rusai nužudė. Buvęs pareigūnas karo pradžioje stojo į partizanų gretas, bet kovo pabaigoje įkliuvo rusų fašistams. Šie jo rūsyje rado ginklų. Aliona girdėjo, kaip už sienos rusai kankino jos vyrą.
„Vienas atbėgo ir sako – duok man guminę lazdą. O tas sako: imk, gerai padirbėk, kad jis apsidergtų. O žinote, kad taip būna tik, kai žmogus praranda sąmonę arba miršta“, – kalba Chersono gyventoja Aliona Lapchuk.
Moteris sako, kad vyro lavoną upėje žmonės rado tik birželį. Neabejotinai Dnipre liko ir daugybė okupantų kūnų. Ir ne tik todėl, kad sprunkančiųjų gretas stengėsi apkramtyti ukrainiečiai. Rusai, kaip teigiama, Chersone prieš pasprukdami stengėsi sunaikinti likusias valtis ir laivus, bet tuoj sulaukė kulkų. O apšaudė juos savi – panašu, kad šie okupantai iš Chersono taip ir nepaspruko. O iš Chersono išvyti okupantai, anot Kyjivo, jau pradeda stiprinti puolimą Zaporižios srityje.
