O baisiausia esą tai, kad žuvusių ukrainiečių kartais randama daugiau nei tikėjosi Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Ant žemės nuverstas ženklas skelbia, kad esame Dementiivkos kaime, Charkivo srityje. Netoli jo yra Lopanė – gyvenvietė, nuo kurios iki Rusijos sienos galima pėsčiomis nueiti vos per kelias minutes.
Ten Ukrainos kariškiai kasinėja ir ieško žuvusių šalies gynėjų kūnų: „Matote, jo ranka buvo sutraiškyta. Ir nėra kojos.“
Dėl šios gyvenvietės vyko aršios kovos. O dabar ukrainiečiai randa vis daugiau savo bendražygių kūnų – vieną rado apkasuose. Ekspertai svarsto, kad greičiausiai jis mirė seniau – pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje:
„Tarp asmeninių daiktų bene visada daugiausia randame amunicijos. Tai yra tai, kas buvo šalia kovotojo arba buvo netoliese. Kai kurie daiktai – sprogmenys. Jie gali detonuoti bet kurią sekundę ar minutę. Pavydžiui, gulinti granata.“
Visai netoli Dementiivkos, kur žuvo daug Ukrainos gynėjų, yra strateginė vieta. Iš jos galima pasiekti patogias pozicijas Charkivui apšaudyti. Todėl okupantai kelis mėnesius iš visų jėgų stengėsi iš šių pozicijų išstumti ukrainiečių kovotojus.
„Mūšiai buvo tokie, kad ilgiausias tarpas tarp apšaudymų buvo 20 minučių. Paromis viskas krito. Jie turėjo apšaudymo grafiką, pagal kurį dirbo – kaip Sovietų Sąjungoje. Prasidėdavo 6:30 ryte. Pradėdavo su artilerija, minosvaidžiais. Po to šaudydavo taikydamiesi tiksliai su prieštankiniu granatsvaidžiu“, – pasakoja Ukrainos gynėjas „Kum“.
Mūšių dėl gyvenamųjų teritorijų metu ukrainiečių kariai buvo priversti patys laidoti žuvusius bendražygius. Dėl įnirtingų mūšių nugabenti juos į Charkivą buvo tiesiog neįmanoma. Taip pat buvo ir kontrpuolimo rugsėjo mėnesį metu, mat ne visi rusai paspruko iš savo pozicijų. Daugelį gyvenviečių jie bandė ginti šaudydami į Ukrainos gynėjus. O dabar, iš šių gyvenviečių išstūmus okupantus, ekspertai gali šukuoti apylinkes. Deja, dažnai žuvusių karių jie randa daugiau, nei tikėjosi.
„Kartais ieškodami vieno, randame du. O kai ieškai trijų, randi vieną. Viskas priklauso nuo situacijos ir vietos. Daug padeda vietiniai gyventojai, įvykių liudininkai, kurie suteikia mums informacijos. Arba kariškiai, buvę tose vietose, kur viskas vyko“, – pasakoja Ukrainos gynėjas Leonid.
Ir tai – tik Putino ordos ciniškumo ir žiaurumo pradžia. Vaizdai iš Velyki Prokhody kaimo sukrečia iki širdies gelmių – Ukrainos gynėjų kūnus tenka traukti tiesiog iš šiukšlyno: „Čia – koja, čia – mūsų vaikinų šonkauliai.“
Po mūšių Putino pakalikai žuvusių ukrainiečių karių kūnus tiesiog išmesdavo. Vieno gynybos bataliono vadas įsitikinęs – toks požiūris rodo elementarų moralės, garbės ir žmogiškumo nebuvimą rusų kariuomenėje.
„Perduodame kūnus ir saugome, kad artimieji juos bent jau galėtų palaidoti. Matėte rusų požiūrį į mūsų kovotojus“, – kalba 227-ojo teritorinės gynybos bataliono vadas „Ispanas“.
Visi rasti lavonai nugabenti į Charkivą, kur bus atlikti DNR tyrimai ir kitos ekspertizės – ukrainiečiai tikisi, kad tai padės nustatyti čia rastų žuvusių Ukrainos kariškių tapatybę. O kartu ir sužinoti tikslią mirties priežastį. Tada jie bus palaidoti kapinėse – kaip ir pridera tėvynę narsiai gynusiems didvyriams.
