„Greenpeace“ aktyvistai teigia, kad žmonės ir toliau valgo bei geria jų sveikatai itin pavojingus produktus, kuriuose galima rasti milžinišką radiacijos kiekį, rašoma „Reuters“.
Mokslininkų teigimu, bendras užterštumo lygis kone padvigubėjo, ypač miškingose vietovėse.
Milžiniškos pasekmės
1986 m. balandžio 26 d, įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko radioaktyvios medžiagos. Oficialiai žuvo 56 žmonės, avarijos metu iš miesto ir apylinkių buvo evakuota apie 130 tūkst. gyventojų. Apylinkėse gyvenama tik vyresnio amžiaus žmonių, kurie netiki radiacija arba nenori palikti gimtosios žemės.
Dabar reaktorius yra užbetonuotas sarkofage, tačiau Černobylio zona išlieka viena iš pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Apsaugos zona aplink Černobylio AE yra 30 km spinduliu. Šiuo metu Černobylyje gyvena tik pakaitomis dirbantys 3000 mokslininkų.
Problemai spręsti neberanda lėšų
„Radiacija yra ne tik maiste, kurį jie valgo. Taip pat jos yra ir medienoje, iš kurių statomi pastatai“, – rašoma „Greenpeace“ ataskaitoje, pavadintoje „Branduoliniai randai: ilgalaikis Černobylio ir Fukušimos palikimas.
„Reuters“ šaltinių duomenimis, Ukraina nebeturi pakankamai lėšų finansuoti reikiamų tyrimų, kurie galėtų apsaugoti visuomenę, nes vis dar nemaža dalis žmonių gyvena tose vietose, kuriose yra didelis radiacijos pavojus.
Finansinius sunkumus patiria ne tik Ukraina, bet ir Baltarusija.
Tyrimai parodė, kad kai kuriose vietose, kuriose gyventojų skaičius siekia net penkis milijonus, radiacijos lygis ženkliai padidėjo.
„Jeigu situacija ir toliau nebus reikiamai tiriama, tai turės didžiulės įtakos žmonių sveikatai“, – rašoma ataskaitoje. Netgi tie žmonės, kurie gimė praėjus trisdešimčiai metų po katastrofos, galėjo gerti radioaktyvų pieną.
Pavojus – ne dešimtmečio, o šimtmečio bėda
Į „Reuters“ paviešintus duomenis nesuskubo reaguoti nei Rusijos sveikatos apsaugos ministerija, nei ministerijos Ukrainoje.
2011 metais buvo skiriamas didelis dėmesys Fukušimos tragedijai. Pastebėta, kad didelius radiacijos kiekius galima rasti miškuose.
„Miškuose aplinks katastrofos vietą galima rasti didelius radiacijos taškus, kurie tapo radiacijos saugyklomis, keliančiomis pavojų dešimtmečius ar net šimtmečius į priekį“, – buvo teigiama atliktuose tyrimuose.
„Kaimo ar miestelių žmonėms neįmanoma atsisakyti maisto, kuris išgaunamas tose skurdžiose vietovėse, arba tiesiog žmonių soduose, ypač turint omenyje mažas pinigines kompensacijas“, – teigiama mokslininkų išvadose.
