Prieš 22 metus per Lietuvą praslinkęs radioaktyvių dulkių debesis iš atsivėrusio Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus lietuvių sveikatai jokios žalos nepadarė, tvirtina Lietuvos radiacinės saugos centro specialistai. Onkologai pažymi: nors vėžio susirgimų Lietuvoje padaugėja, tikėtina priežastis – geriau diagnozuojamos ligos. Tuo tarpu Baltarusijos mokslininkai tebeskambina pavojaus varpais apie vis dar juntamą Černobylio žalą savo šalies gyventojų sveikatai.
Avarija ketvirtajame Ukrainos atominės elektrinės Černobylyje reaktoriuje įvyko 1986–ųjų balandžio 22 dieną. Testuojant, kaip reaktorius veikia ypatingomis sąlygomis, elektrinės darbuotojai nusprendė nesilaikyti keleto saugumo taisyklių, reaktorius nevaldomai įkaito, dėl ko jame susikaupę vandens garai pramušė reaktoriaus stogą, po ko jame prasidėjo gaisras.Reklama
Iš reaktoriaus pradėjo sklisti radiacija, dalis elektrinės darbuotojų per kelias minutes gavo mirtiną jos dozę ir per kelias savaites mirė.
Į dangų pakilo reaktoriuje susikaupusio radioaktyvaus kuro dalelės. Susidariusį plika akimi nematomą radioaktyvių dulkių debesį vėjas pernešė per Baltarusiją, Lietuvos pietus bei vakarus, vėliau jis keliavo per Skandinaviją.
Šio debesies dalelės krito ant žemės, dalis jų yra išlikę iki šiol. Tačiau skleidžiamos radiacijos dozės ir tada, ir dabar yra mažos ir nereikšmingos, sako Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotojas Gendrutis Morkūnas.
1986–aisiais Fizikos institute Vilniuje dirbęs G. Morkūnas pasakoja: Černobylio radiacijai keliaujant per Vilnių, radiacijos fonas mieste buvo padidėjęs maždaug septynis kartus. Tai, tikina jis, nelabai pavojingas lygis.
„Didžiausios mūsų nustatytas aplinkos radiacijos lygis buvo net mažesnis, nei toks, kokį gauname 13 kilometrų aukštyje skrisdami lėktuvu“, – kalba specialistas.
„Turėjome geriausią įrangą ir specialistus, tad pajutome iš karto, kad kažkas vyksta: prietaisai neblogai izoliuotoje laboratorijoje parodė, jog radiacinis fonas padidėjęs. Lauke išmatavome: radiacinis fonas apie septynis kartus buvo šoktelėjęs, po to sumažėjo, vėliau buvo dar vienas padidėjimas. Bet visa tai truko neilgai, gal dieną–dvi“, – kalba jis.
Pavyko, kad nelijo
Gana nemažą radioaktyvių dulkių dalį sudarė radioaktyvus jodas–131 – jo buvo ir įkvepiama, ir išgeriama kartu su pienu, gautu iš karvių, besiganiusių po debesimi buvusiose pievose. Tačiau jodas–131 pranyksta nepraėjus nė metams.
Bet ir dabar yra likę nesuirusių radioaktyvaus cezio, stroncio dalelių. Kai kuriuose rajonuose, kur vėjas radioaktyvųjį debesį papūtė žemyn, jų daugiau, kituose – mažiau.
Palyginti daug radioaktyvaus grunto yra Suvalkijos ežerų pakraščiuose, kur jį išplauna vanduo.
Tačiau, tvirtina G. Morkūnas, visa tai pavojaus nekelia.
„Tokio radiacijos kiekio, dėl kurio reiktų skambinti pavojaus varpais, įspėti gyventojus vengti tam tikrų vietų ir pan. – tokio kiekio nėra ir nebuvo. Reikia lyginti: juk yra ir kitų žalingų žmogui šaltinių, tiek gamtinių, tiek žmogaus sukurtų. Pavyzdžiui, radioaktyvus spinduliavimas gali sukelti vėžį, bet vėžį sukelia visi kiti dalykai. Baltarusijos regione netoli Černobylio moterų krūtų vėžio atvejų po avarijos kažkodėl sumažėjo – specialistai spėjo, kad tiesiog tame regione dėl avarijos buvo uždarytos gamyklos, todėl gerokai sumažėjo žalinga tarša“, – pasakoja jis.
Anot G. Morkūno, Lietuvai labai pavyko, kad debesiui keliaujant per šalį šalyje buvo saulėta, ir visiškai nelijo. Mat, tęsia jis, būtent dėl radioaktyvaus lietaus, debesį „nuleidusio“ ant žemės, nukentėjo Švedija.
„Šios šalies centrinėje dalyje – ne prie jūros, o gana toli nuo kranto – gruntas radioaktyviomis dalelėmis yra užterštas kur kas daugiau, nei Lietuvoje“, – sako ekspertas.
Jo žiniomis, dėl Černobylio avarijos susirgimų vėžiu tarp gyventojų, kurie nedalyvavo gesinant Černobylio gaisrą, aiškiai padaugėjo tik tarp gyvenusių elektrinės apylinkėse. Vaikai pradėjo sirgti skydliaukės vėžiu.
Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkas Dainius Characiejus kalba, kad, jo žiniomis, tvirtų įrodymų tarp Černobylio elektrinės avarijos ir padidėjusio sergamumo vėžiu Lietuvoje nėra.
„Šiuo metu Lietuvoje išlieka vėžio atvejų didėjimo tendencija. Ne visų vėžio formų daugėja. Daugiausia didėjimą nulemia prostatos vėžys – bet taip yra daugiausia dėl geresnės šio vėžio diagnostikos“, – kalba D. Characiejus.
Baltarusiai nerimauja labiau
Antra vertus, netyla kalbos ir šios nuomonės priešininkų. Šį mėnesį Europos parlamente vykusiuose klausymuose Baltarusijos mokslininkai aiškino, kad avarija greta Baltarusijos sienos buvusioje elektrinėje gerokai prisideda prie gyventojų mažėjimo šioje šalyje – pagal pesimistines prognozes, per kitus 40 metų šalyje bus ne 10 milijonų gyventojų, kaip dabar, o 3 milijonai.
Anot jų, radioaktyvumu užterštose Baltarusijos teritorijose tebegyvena 1,4 milijono gyventojų, iš jų 260 tūkstančiai vaikų.
„Mirtingumas nuo onkologinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių ligų didėja milžiniškais tempais, tik kažkodėl Lietuvoje beveik nekalbama apie Černobylio avarijos pasekmes“, – po konferencijos daro išvadą viena jos rengėjų Laima Andrikienė.
Klausymų dalyviai priėmė deklaraciją, kad Europos Sąjunga turi sekti „Černobylio katastrofos pasekmių poveikį ES valstybių narių ir jos kaimyninių šalių piliečių sveikatai bei aplinkai“, o Vilniuje įsteigti tarptautinį mokslinių tyrimų centrą „Sveikata ir ekologija“.
Andrius Sytas
