Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke. Padaryta klaida pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus. Suprantama, kad žmonių likimai buvo pakeisti į blogąją pusę.
Šiek tiek daugiau kaip mėnesį Černobylio katastrofos vietoje praleidęs Arūnas Kasparavičius sakė, jog reikia prisiminti Černobylio katastrofą vien todėl, kad padarytos šiurkščios klaidos nepasikartotų ateityje.
„Yra nemažai žmonių, kurie savo darbais prisidėjo prie Černobylio katastrofos padarinių likvidavimo. Jie padėjo žmonėms, rizikuodami savo sveikata, todėl juos būtina atitinkamai pagerbti. Bet padėtis yra prasta.
Černobylio avarijos vietoje dirbusiems žmonėms mokamos vienkartinės išmokos, bet jos nėra didelės. Galima sakyti, kokia valstybė, tokia ir parama. Tačiau ar skausmą galima įvertinti pinigais?“ – klausė A. Kasparavičius.
Net 105 paras Černobylio katastrofos vietoje dirbęs Algirdas Ašmontas pridūrė, kad po 1986 m. balandžio mėnesio įvykių jam teko ištverti keturis infarktus, vieną insultą: „Šiuo metu gydytojai yra priskaičiavę apie 10 ligų. Bet esu susitaręs su Dievuliu, kad man dar neatėjo metas pasitraukti.“
Anot A. Ašmonto, išlaidos vaistams, komunalinių paslaugų įkainiai, problemos įsidarbinant sukelia itin daug problemų. „Apmaudu, kai kreipiesi į savivaldybę, o ten pasako, kad yra bendra tvarka. Išgirdus tokius žodžius pasidaro itin pikta. Niekas nepasirūpina, kad dirbusiems Černobylio avarijos vietoje būtų suteikta lengvatų.
Latviai sutvarkė viską, o lietuviai nieko nedaro. Jiems nerūpi Černobylyje buvę ir savo sveikatą paaukoję žmonės. Nėra tikslių duomenų, bet panašiai iš 7 tūkst. dirbusių Černobylyje, apie 2 tūkst. jau atsidūrė kitame pasaulyje,“ – sako jis.
