Lietuvos liberalų (LLS), Centro (LCS) bei Moderniųjų krikščionių demokratų (MKDS) sąjungų vadovai Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas ir Vytautas Bogušis antradienį (01.14) Vilniuje pasirašė susitarimą dėl šių vidurio dešiniosios pakraipos partijų jungimosi.
Šiame susitarime numatoma imtis konkrečių veiksmų, siekiant trijų partijų neatidėliotino susijungimo į naują liberalios krypties politinį darinį, sudaryti bendras LCS, LLS ir MKDS atstovų frakcijas savivaldybių tarybose, sudaryti bendrą Seimo frakciją, bendrais sąrašais dalyvauti 2004 metų Europos Parlamento ir Lietuvos Seimo rinkimuose.
Planuojama, kad šios parlamentinės opozicijos partijos susijungs į vieną politinę organizaciją dar iki vasaros. E. Gentvilo teigimu, jungiamasis suvažiavimas gali įvykti gegužės 31 dieną. Tada tikriausiai bus sprendžiamas ir naujos partijos pirmininko klausimas.
Liberalai, centristai ir modernieji krikščionys demokratai taip pat ketina Seime sudaryti bendrą frakciją. V. Bogušis teigė, kad naują frakciją Seime ketinama sudaryti iki kovo 10 dienos.
Dabar liberalai 141 vietos Seime turi 23, centristai ir modernieji krikščionys demokratai - po tris atstovus.
"Kuriama nauja liberalios krypties partija yra aiškiai gimstanti galinga jėga, oponuojanti kairiajai socialdemokratinei partijai politinė jėga", - teigė E. Gentvilas.
"Norime, kad mūsų partijų sujungimas ir naujos gimstančios pajėgos būtų patrauklios ne vien iki šiol už mūsų partijas balsavusiems žmonėms, tačiau naujam rinkėjų ratui, galbūt ir tam, kuris iki šiol buvo nusivylęs politine veikla ir nedalyvaudavo rinkimuose", - sakė E. Gentvilas.
Centristų vadovas parlamentaras Kęstutis Glaveckas teigė, kad partijų susiliejimas duos "žymiai didesnį pasirinkimą Lietuvai" ir naujas politinis junginys "dešinėje pusėje turės pačius geriausius šansus".
V. Bogušis teigė, kad šis naujas politinis darinys statomas visiškai kitaip, nei iki šiol buvo formuojamos politinės partijos.
"Politinė piramidė statoma nuo pagrindinių pamatų, ieškant programinių sutarimų, suderinant vertybines skales, neieškant pirmiausia pavadinimų ar partijos lyderių, o ieškant galimybių, kaip geriau atstovauti savo kraštui, kaip geriau spręsti ekonomines socialines problemas, kaip geriau pritraukti rinkėjus", - sakė moderniųjų krikščionių demokratų lyderis.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad radusios pagrindinių susitarimų kriterijus, partijos susitars ir dėl partijos pavadinimo bei lyderio.
Visų trijų partijų lyderiai teigė, kad jų vadovaujamose partijose yra tam tikras pasipriešinimas partijų jungimuisi, tačiau jis yra labai menkas.
Naujoje partijoje, K. Glavecko skaičiavimais, bus daugiau kaip 10 tūkst. narių. Susijungus partijoms, bendrai jos savivaldybių tarybose turės 327 mandatus ir, kaip tikimasi, 24-29 merus.
E. Gentvilas teigė, kad pasibaigus vienijimosi procesui, naujoji partija "apeliuos ir į kitas dešiniojo centro politines jėgas, siūlydama imtis konsolidavimosi veiksmų".
Minėtosios partijos apsisprendė jungtis po šių metų sausio 5 dieną įvykusio antrojo prezidento rinkimų turo, kurį laimėjo Liberalų demokratų lyderis (LDP) Rolandas Paksas.
Rinkimus pralaimėjęs dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus aiškiai parėmė būsimą jungtinę centro dešinės jėgą, kaip turinčią šansų drauge su konservatoriais, dabar taip pat esančiais opozicijoje, laimėti daugumą per būsimus 2004-ųjų Seimo rinkimus ir suformuoti centro dešinės jėgų vyriausybę. Pats prezidentas paragino partijas neatidėlioti jungimosi.
Paklaustas, ar V. Adamkus gali būti pakviestas tapti suvienytos partijos globėju ar garbės pirmininku, E. Gentvilas tvirtino, kad dėl jo vietos "tikrai nebuvo svarstymų".
"Mes jį supažindinome su mūsų iniciatyva ir gavome pritarimą", - teigė E. Gentvilas. Centristų lyderis K. Glaveckas pridūrė, kad V. Adamkus linkęs būti dešinės pakraipos partijų globėju.
Besijungiantieji neslepia apeliuojantys į tuos rinkėjus, kurie prezidento rinkimuose balsavo už Valdą Adamkų.
BNS
