Baimės akys didelės. Baimintis yra ko, kai situacija mieste išties ekstremali: virš miesto susiduria lėktuvai, gatvės pilnos kitataučių, kurie apsigyvena net kaimynų namuose.
Tokio šurmulio, koks vyksta pastarosiomis dienomis mieste, iki šiol dar nebuvo. Nebuvo dar tokio būrio žmonių vienoje vietoje su kamuoliais rankoje, nebuvo dar miesto svečiams rengiami palapinių miesteliai. Kyla klausimas, ar po tokio žvaigždžių ir ne taip ryškiai žibančiųjų antplūdžio mes tapsime turtingesni ar... skurdesni?
Tai, kad verslo gyslelę turintieji pasipelnys, niekas tuo neabejoja. Vieni atvykėlius maitins, kiti suteiks pastogę, treti siūlys pramogas. Ir taip papildys ne tik savo šeimos biudžetą, daugiau mokesčių suplauks ir į miesto bei valstybės kišenę... Dažnas sukurs ir nuomonę apie save, atskleis savo gerąsias ir, žinoma, blogąsias puses, patikrins save ir savo jėgas staiga ūgtelėjusioje rinkoje, kai paklausa daug didesnės už pasiūlą.
Niekada miestui neteko apgyvendinti tokio būrio žmonių. Juolab, kad tuo pačiu metu į miestą sugrįžta ir studentai. Dažnam iš jų tenka palaukti, nes jo, studenčioko, vietoje kuriasi krepšinio žvaigždžių gerbėjai, kurie už gyvenimą sumokės daug daugiau nei studentas. Jau dabar šiauliečiai skaičiuoja pelną – už viso namo nuomą Europos vyrų čempionato metu, pasirodo, galima uždirbti nei daug, nei mažai – 15 tūkstančių litų. Akivaizdu, jog tokiu atveju name gyvens ne sirgaliai, bet bent jau žymaus krepšininko artimieji...
O kur tada gyvens patys namų ir butų savininkai, nes juk iki šiol dažniausiai nuomininkai tame pačiame name ar net tame pačiame bute gyvena su šeimininkais? Tačiau kai pasiūla didesnė už paklausą, kaip nutinka ir vasaros sezono metu kurortuose, šeimininkai užleidžia ne tik vietą savo lovoje, bet ir visas įmanomas palėpes, sandėliukus, garažus ir rūsius... Kur tik sutinka gyventi nuomininkas, ten jam ir vieta. Patys šeimininkai gyvens pas kaimynus, draugus ar gimines, sode ar kaime...
Suksis kaip bitelės ir tie, kurių rūpestis – maitinti alkanus. Rengtis tam pradėta jau seniai, nes mieste nėra tokių didelių maitinimo įstaigų, koks poreikis atsiranda pastarosiomis dienomis. Ir tikrai nereikės sukti galvos, kaip pritraukti žmones į pėsčiųjų bulvarą, kokius renginius rengti maitinimo įmonių savininkams, kad atgytų bulvaras. Jis jau nuo rugsėjo 1-osios mirga it bičių avilys, kuriame šurmuliavo ir miesto jubiliejinio gimtadienio mugė, „Šiaulių dienų“ renginiai.
Deja, tam miesto gyventojui, kuris nei nuomos, nei parduos, gyventi gali tapti ne tik linksmiau, ne tik įdomiau... Tėvai jau baiminasi, kad jų atžalos, grįžusios iš mokyklos ir nerandančios čia karštų pietų, nes mamos kaip įprasta tuo metu dirba, nebegalės nueiti nei į kavinę, nei į valgyklą, nes ten pietaus tie, kurie galės sumokėti brangiau...
Ant tos pačios sėkmės–nesėkmės supynės balansuos dažnas miesto gyventojas ir miesto svečias, įsisupęs į padidėjusios pasiūlos sūkurį. Visoje Europoje skambančiuose Šiauliuose pastarosiomis dienomis daug daugiau darbo turi medikai, ugniagesiai, policininkai, kurių paslaugomis niekada niekas nesididžiuoja ir nesidžiaugia, nors būtų suteiktos ir labai profesionaliai... „Nepasisekė“, - sakys vienas, o kitas dar ilgai ieškos kaltųjų, kai po eilinių pietų ar linksmo pasibuvimo su paskui žvaigždes atskubėjusiais sirgaliais užklups sunki liga.
Nuo maisto, kuriame slepiasi ne tik kalorijos ir vitaminai, bet ir bakterijos, ar iš oro, kuriame sklando virusai, infekcijos... Pagaliau ir su žmogumi bendraujant susergama ne tik nuo nervų, bet ir iš meilės... Medikai žino, kad ligonių padaugės ne tik čempionato dienomis, bet ir savaitę – dvi po čempionato, kai baigsis inkubacinis užkrato periodas ir ligos, kurias „dovanos“ žmonėms čempionatas, išlįs į dienos šviesą...
Nes galimybių susirgti, būti apiplėštam, sumuštam... daug daugiau.
Zita KATKIENĖ
