Pasak rinkimų pareigūnų, suskaičiavus balsus iš 99,6 proc. balsavimo apylinkių, čekų Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) praminto A. Babišo vadovaujamas prieš euro įvedimą nusistatęs antikorupcinis judėjimas „Nepatenkintų piliečių akcija“ (ANO) buvo surinkęs 29,7 proc. balsų. Jis parlamento žemuosiuose rūmuose gali tikėtis gauti 78 vietas.
Antra buvo už liberalią ekonomikos politiką pasisakanti ODS, gavusi 11,3 proc. balsų.
Per dvi dienas trukusį balsavimą rinkėjų aktyvumas buvo 60 procentų.
Nors šalies ekonomika išgyvena palankų laikotarpį, analitikai sako, kad čekai, kurių daugelis yra smarkiai įsiskolinę ir yra priversti ilgai dirbti už menką užmokestį, jaučiasi nuvilti ir gręžiasi į populistines, euroskeptiškas kraštutinės dešinės partijas, kad išlietų savo pyktį.
Tiek kraštutinės dešinės, tiek kraštutinės kairės prieš ES nusistačiusios partijos sustiprino savo pozicijas. Vis dėlto į 200 vietų parlamento žemuosius rūmus pateko net devynios partijos ir politinės grupės, tad analitikai baiminasi, kad nesant akivaizdžių koalicijų sąjungininkų šalį gali apimti nestabilumas ar netgi chaosas.
ODS lyderis Petras Fiala atmetė galimybę sudaryti koaliciją su ANO ir tvirtino, kad tokiu atveju negalėtų išpildyti savo priešrinkiminių pažadų.
Prieš politinį isteblišmentą nusistačiusi Piratų partija, vadovaujama plaukus į kaseles susivėlusio Ivano Bartošo, pirmąkart pateko į parlamentą, gavusi 10,8 proc. balsų ir likusi trečia.
Tuo tarpu su Prancūzijos Nacionaliniu frontu (FN) siejama prieš ES, imigrantus ir islamą nusistačiusi partija „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD), vadovaujama Tokijuje gimusio verslininko Tomio Okamuros (Tomijo Okamuros), užsitikrino 10,7 proc. balsu ir savo deputatų skaičių padidins daugiau kaip dvigubai.
Prancūzijos FN lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) hay pasiuntė T. Okamurai palaikymo žinią.
„Saugi, stabili šalis“
63 metų dabartinėje Slovakijoje gimęs chemijos, maisto pramonės ir žiniasklaidos magnatas A. Babišas žadėjo nevesti Čekijos į euro zoną ir kalba panašiai kaip kitų rytinių ES valstybių lyderiai, kaltinantys Briuselį mėginant suvaržyti jų nacionalinį suverenumą bei primetinėjant tokias taisykles kaip migrantų perskirstymo kvotos. Vis dėlto jis pasako už suvienytą Europą ir nepritaria potencialiam Čekijos išstojimui iš Bendrijos.
„Esame orientuoti į Euroą, – A. Babišas sakė po rinkimų. – Nesame grėsmė demokratijai. Esu pasirengęs kovoti už mūsų interesus Briuselyje. Tvirtai esame Europos Sąjungos dalis, tvirta NATO dalis.“
Naujausi balsų skaičiavimo rezultatai rodo, kad prieš ES nusistatę komunistai liko penkti, palaikomi 7,8 proc. balsavusių rinkėjų. Socialdemokratai (ČSSD), vadovavę kadenciją baigiančiai koalicinei vyriausybei, buvo sutriuškinti, atsidūrę šeštoje vietoje ir gavę tik 7,3 proc. balsų.
Kairiosios Socialdemokratų partijos lyderis Lubomiras Zaoralekas atrodo nusistatęs prieš galimybę dalyvauti naujoje koalicijoje su A. Babišo ANO. Abi šios partijos iki šiol dirbo koalicijoje su mažesniu Krikščionių ir demokratų partija – Čekijos liaudies partija (KDU-ČSL), šįkart gavusia 5,8 proc. balsų.
„Manau balsų skaičius visų pirma rodo, kad atsidursime opozicijoje. Manau, esant tokiam balsų pasiskirstymui dėl vyriausybės derėtis bus sunku“, – žurnalistams Prahoje sakė L. Zaoralekas.
KDU-ČSL lyderis Pavelas Belobradekas irgi sakė, kad jo partija nelinkusi bendradarbiauti su A. Babiš, kaltinamu sukčiavimu, susijusiu su Europos Sąjungos išmokomis.
Kadenciją baigiantis premjeras Bohuslavas Sobotka, kurio ČSSD patyrė skaudų pralaimėjimą, sakė esantis apstulbintas kraštutinių dešiniųjų iškilimo.
„Kaip galėjo nutikti, kad Čekijoje – kai šaliai labai gerai sekasi, kai esame stabili, saugi šalis, kai per ketverius pastaruosius metus daug pasiekėme socialinėje sferoje – žmonės vis labiau palaiko kraštutines pažiūras?“ – stebėjosi B. Sobotka, paaiškėjus rinkimų rezultatams.
Olomouco mieste įsikūrusio Palacky (Palackio) universiteto politikos analitikas Tomašas Lebeda sakė AFP, kad SPD sustiprėjimas yra „grėsmė liberaliajai demokratijai“ 10,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
„Radikalūs pokyčiai“
Prahoje balsavusi pensininkė Alena Kolarova gyrė A. Babišą „už tvarkos atkūrimą viešuosiuose finansuose ir mokesčių surinkime“ per trejus metus trukusį darbą finansų ministro poste, pasibaigusį gegužę.
„Manau, jo politika palanki žmonėms“, – ji sakė AFP.
Rugsėjį Čekijoje nedarbo lygis buvo 3,8 proc., o šalies ekonomika, labai priklausoma nuo automobilių eksporto, šiemet tikriausiai augs 3,6 procento.
Nors ekonomikos būklė gera, jaunas rinkėjas Jiri Chaloupekas (Jiržis Chloupekas) Prahoje sakė balsavęs už SPD, nes „šiai šaliai reikia pokyčių – gana radikalių permainų“.
Analitikas T. Lebeda sakė, kad „atmosfera pas mus labai keista – virtinė emocijų, visiškai neatitinkančių socialinės ir ekonominės tikrovės“.
„Klausiu savęs, kaip būtų atrodę šie rinkimai, jeigu mūsų ekonomika nebūtų tokios geros būklės“, – pridūrė jis.
Į parlamentą pateko dar dvi mažos centro dešiniosios partijos – kiekviena jų gavo maždaug po 5 proc. balsų.
