Trečiadienį Čekijos parlamente bus pradėtas procesas, kurio metu bus renkamas dabartinio šalies prezidento Vaclavo Havelo įpėdinis. Tačiau numatomoje ilgoje kovoje kol kas nematyti aiškaus favorito.
V.Havelas yra paskutinis buvęs disidentas Rytų Europoje, iki šiol einąs valstybės vadovo pareigas. Antroji ir paskutinė šio buvusio dramaturgo kadencija baigsis vasario 2 dieną, o po to, kaip manoma, prasidės politinė konfrontacija, dėl kurios Čekijos prezidento kėdė gali likti tuščia ne vieną mėnesį.
Jokiai partijai nepriklausantis V.Havelas kadaise vadovavo buvusios Čekoslovakijos "Aksominei revoliucijai", kurios metu buvo nuverstas šią šalį valdęs komunistinis režimas. Todėl prieš dešimtmetį atrodė savaime suprantama išrinkti jį šalies vadovu.
66 metų V.Havelas liko valdžioje ilgiau už bet kurį kitą pokomunistinį Europos lyderį. Tačiau pagal konstituciją jis nebegali pretenduoti į trečią iš eilės penkerių metų kadenciją.
Be to, V.Havelas skundžiasi prasta sveikata. Operuojant vėžį buvo pašalinta dalis jo plaučio. Savo prezidentavimo laikotarpiu jis net 230 dienų praleido ligoninėje, o dar 450 dienų atostogavo arba buvo atleistas nuo darbo.
"Tikrai abejoju, kad (naujasis) prezidentas bus išrinktas per pirmąjį balsavimo ratą", - pareiškė Socialdemokratų partijos (SDP) pirmininko pavaduotojas Milanas Ekertas. Ši partija yra įtakingiausia valdančiojoje koalicijoje ir turi didžiausią deputatų skaičių žemuosiuose parlamento rūmuose.
Bene pagrindiniu kandidatu į prezidento postą laikomas buvęs ministras pirmininkas Vaclavas Klausas. Tačiau praėjusį dešimtmetį eidamas premjero pareigas, šis šiurkštus dešinės pakraipos ekonomistas įgijo tiek daug priešų - įskaitant V.Havelą - kad dabar vis daugiau deputatų vienijasi po šūkiu "Tik ne Klausas".
Pagrindinis V.Klauso varžovas yra Senato lyderis, krikščionis demokratas Petras Pithartas (Petržas Pitartas). Jis gali tapti pagrindiniu kandidatu, jeigu nė vienas keturių pirmajame rate dalyvausiančių kandidatų negaus paprastos balsų daugumos nei žemuosiuose rūmuose, nei Senate. Šiuo atveju turės įvykti antrasis rinkimų ratas, kuriame varžysis du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
P.Pithartas gali pasigirti panašia į V.Havelo disidentiška praeitimi, kurios V.Klausui stinga. Tačiau kai kas nenori pamiršti, kad P.Pithartas kadaise priklausė Komunistų partijai, nors iš jos išstojo dar 8-ajame dešimtmetyje. Be to, kairiųjų dominuojamiems žemiesiems rūmams gali nepatikti dabartinės dešiniosios šio kandidato pažiūros.
Du kiti varžovai - socialdemokratų kandidatas Jaroslavas Burešas ir komunistas Miroslavas Krizenecky (Miroslavas Krizeneckis) - greičiausiai nesulauks didelės paramos.
Čekijos prezidentas pagal konstituciją teturi nedidelius valdžios įgaliojimus.
"Jeigu (Čekija) liktų be valstybės vadovo, tai būtų išskirtinė padėtis, bet aš nemanau, jog ji žymiau atsilieptų politinės sistemos veiklai", - pareiškė vienas Europos Sąjungos diplomatas.
Pasak jo, "Per pastaruosius metus (V.Havelas) teikė didelę moralinę paramą, padėdamas vesti šalį, tačiau praktiškai jis ne ką daugiau tepadarė - juk pagal pareigas jam tai nepriklauso".
V.Havelas rėmė Čekijos siekį įstoti į Europos Sąjungą, tačiau neatliko vaidmens su šiuo siekiu susijusiose reformose.
1990 metais V.Havelas tapo Čekoslovakijos prezidentu, tačiau 1992 metais atsistatydino, pareiškęs, jog nenori būti vadovu, kai tų metų pabaigoje šalis bus padalyta į atskiras Čekijos ir Slovakijos valstybes.
1993 metų sausio 1 dieną abiem šalims taikiai atsiskyrus, Čekija kurį laiką neturėjo prezidento. Po kelių mėnesių šalies parlamente įvyko prezidento rinkimai, kuriuos V.Havelas lengvai laimėjo.
1998 metais V.Havelas buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.
"Reuters"-BNS
