„Jei susitarimas bus pradėtas įgyvendinti, manau, kad tai gali sustabdyti migrantų srautą per kelis mėnesius“, - interviu BNS sakė šią savaitę Vilniuje viešėjęs čekų diplomatijos vadovas.
Susitarime tarp ES ir Turkijos, kurį Europos vadovai planuoja patvirtinti kitą savaitę, numatyta, kad Turkija priims atgal nelegaliai į Graikiją patekusius migrantus.
Pagal planą, ES įsipareigos perkelti po vieną Sirijos pabėgėlį iš Turkijos stovyklų, mainais už kiekvieną migrantą, kurį Turkija priims atgal iš Graikijos. Taip siekiama atbaidyti juos nuo kelionių laivais į Europą, 2015 metais ES išorinę sieną nelegaliai kirtus daugiau nei milijonui atvykėlių.
Pabrėždamas, kad Turkija vaidina lemiamą vaidmenį sprendžiant šią migracijos krizę, L.Zaoralekas sakė, jog šis susitarimas iš esmės apima ankstesnių ES sprendimų užtikrinti efektyvią išorinių sienų apsaugą, steigti registravimo centrus ir grąžinti visus į Europą atvykusius nelegalius migrantus laikymąsi.
Jo teigimu, būtent dėl ES priimtų sprendimų nesilaikymo Višegrado ketvertas, kurį sudaro Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija, buvo tarsi opozicija ES viduje, sprendžiant migracijos problemas.
„Ateityje mums reikės pakeisti sprendimų priėmimo procesą, padaryti jį aiškesnį ir spartesnį, - kalbėjo ministras. - Taip pat mums reikia vystyti stiprias institucijas, o ne tik žaisti galios žaidimus tarp valstybių“.
„Czexit“ diskusijos „beprasmės“
Migracijos iššūkiai ir galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES viešas kalbas apie tai pakurstė ir Čekijoje. Jos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka pareiškė, kad „jeigu Britanija pasitraukia iš ES, mes taip pat galime tikėtis debatų apie traukimąsi iš ES per keletą metų“.
Tačiau L.Zaoralekas sako, kad kalbos apie Čekijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos neturi jokios prasmės, nors narystei ES ir nepritaria Čekijos gyventojai.
„Pasitraukimas iš ES smogtų mūsų ekonomikai, pragyvenimo lygiui ir nacionaliniam saugumui“, - teigė ministras.
Pasak jo, Čekijos Vyriausybės vadovas greičiausiai omenyje turėjo tai, jog Britanijos pasitraukimas iš ES gali paskatinti diskusijas šia tema ir kitose Bendrijos šalyse, o tokia gali tapti ir Čekija.
Čekijos agentūros STEM gyventojų apklausos duomenimis, apie 60 proc. čekų yra nepatenkinti šalies naryste ES. L.Zaoraleko teigimu, siekiant pakeisti šią nuomonę, ES „turi parodyti, kad gali sustabdyti krizes savo viduje“.
„Priešingu atveju bus sunku įtikinti Čekijos gyventojus narystės ES teikiamais privalumais. Mums reikia ne tik kalbų, bet ir veiksmų“, - sakė politikas.
Problemų Ukrainoje šaltinis - Rusija
L.Zaoralekas taip pat sakė, kad Ukraina ir toliau nusipelno paramos, nepaisant krizės jos provakarietiškoje Vyriausybėje.
Prieš mėnesį iš Ukrainos ekonomikos ministro pareigų atsistatydino Aivaras Abromavičius, sakydamas, kad susidūrė su „senųjų jėgų“ spaudimu dėl ministerijos kuruojamų valstybinių įmonių.
Praėjus kelioms dienoms Ukrainos parlamentas nusprendė neatstatydinti Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamos Vyriausybės po to, kai jį atsistatydinti dėl visuomenės nepasitikėjimo ragino prezidentas Petro Porošenka.
„Galbūt ir matome kažkiek nesėkmių iš Kijevo Vyriausybės pusės, tačiau šių problemų šaltinis yra Rusija“ , - sakė Čekijos ministras.
Jis teigė, kad Čekija palaiko sankcijų pratęsimą Rusijai, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai, o kadangi Praha šiuo metu pirmininkauja Višegrado grupei, ministras sakė esąs įsipareigojęs palaikyti vieningą grupės poziciją, kuri atitinka ES nuomonei.
„Kol situacija Ukrainoje nesikeičia, (...) mes turime išlaikyti savo poziciją“, - kalbėjo L.Zaoralekas.
1956 metais gimęs L.Zaoralekas Čekijos užsienio reikalų ministru paskirtas 2014 metais. Jį delegavo Čekijos socialdemokratų partija.
