Dabartinis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas yra vienintelis parlamentaras, išrinktas į visas Seimo kadencijas nuo 1990 metų. Duodamas interviu portalui „Balsas.lt“ politikas sakė galėsiąs konstruktyviai dirbti ir naujai išrinktame Seime. Iš naujosios daugumos Č. Juršėnas tikisi atsakingo darbo, o ne išsidirbinėjimų.
- Jūs esate vienintelis Seimo narys, perrinktas šeštai kadencijai iš eilės. Prašom pasakyti, kaip Jūs jaučiatės būdamas ilgiausiai dirbančiu politiku Seime?
- Ramiai jaučiuosi, kaip žmogus, turintis patyrimą, suprantantis, kad daug ką galima padaryt, bet kai kas yra ir sunku, ir todėl galiu konstruktyviai veikti, ar aš būsiu valdžioj, ar aš būsiu opozicijoj.
- Gal galėtumėte nupasakoti, koks įvykis per tas penkias kadencijas Jums labiausiai įsiminė?
- Pagrindinis įvykis, be abejo, yra Kovo 11-oji. Tai nieko svarbesnio ir nieko reikšmingesnio nebuvo. Nors labai svarbių įvykių buvo po to: ir sausio įvykiai, ir pučas 1991 metų vasarą, ir Pakaunės maištas, ir popiežiaus vizitas. Na, žodžiu, čia tų įvykių buvo daugiau negu reikia, o pabaiga, žinoma, – sėkmingas įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą.
- Sakykite, žvelgiant į praeitį, ar yra kas nors, ką norėtumėte galbūt pakeisti?
- Be abejo, yra ir sprendimų, kuriuos galima buvo priimti kitokius, ir, svarbiausia, aš pats turėjau būti gudresnis, t. y. aš daug ko pramokau dirbdamas Seime, bet kai kurių dalykų aš galėjau mokytis intensyviau ir tada aš būčiau kvalifikuočiau veikęs. Žodžiu, ir mano palinkėjimas naujiesiems – mokytis nuo pirmos dienos. Ir aš džiaugiuos, kad šiandien kaip tik prasidėjo naujųjų Seimo narių apmokymai.
- Ko tikitės iš būsimosios šeštosios kadencijos?
- Aš manau, kad jinai sėkmingai darbuosis, nes Lietuvai reikia spręsti labai sudėtingas problemas kartu su visu pasauliu ir, vadinasi, turi būti itin atsakingas darbas, turi būti sutarimo paieška. Iš mūsų pusės tai čia tikrai kliūties nebus, bet aš manau, kad naujieji neturi užriesti nosies, o turi suprasti, kad atėjo labai sunkiu tautai ir pasauliui momentu ir kad visi turi atsakingai dirbti ir darbui skirti pagrindinį dėmesį, o ne kokiems nors išsidirbinėjimams.
- Ar nesate nusivylęs Seimo rinkimų rezultatais?
- Ne, per daug nesu nusivylęs, kadangi mes pasirodėm geriau negu buvo planuota ir turim daugiau negu turėjom 2004 metais, tiesa, po to prie mūsų prisijungė, bet kas ten žino, kaip ir dabar bus, tačiau minusas yra tas, kad mes, kaip čia pasakius, esame kaip pakirstais sparnais, nes mūsų sąjungininkai nepraėjo į Seimą.
- Kaip Jūs vertinate naujai išrinktus parlamentarus, kurie neturi nei Seimo nario, nei apskritai politiko darbo patirties?
- Tai žinot, kad visą laiką, per visas 5 kadencijas, taip buvo. O pirmojoj kadencijoj tai iš viso, koks galėjo būti patyrimas? Nebent tų, kurie turėjo tarybinio parlamentaro patyrimą ir ypač tie, kurie dirbo paskutiniais tarybinės Aukščiausiosios Tarybos darbo metais, kai jau darbas buvo kitoks ir kai jau buvo nemažai padaryta Lietuvos nepriklausomybės kryptimi. Bet iš esmės absoliuti dauguma buvo visiškai „žali“ parlamentinio darbo srity. Na, aš asmeniškai turėjau tą pliusą, kad aš buvau žurnalistas tarptautininkas, rektorius tarptautininkas ir aš norom nenorom domėjausi valstybių sandara ir rytietiška, ir vakarietiška ta patirtimi, ir man buvo galbūt šiek tiek lengviau, bet absoliučiai daugumai tai buvo visiška naujiena ir visi turėjo ir darbą daryti, ir mokytis, ir, žinoma, buvo klystama per tas klaidas ir jų ištaisymą buvo žengiama į priekį, ir pagrindiniai darbai buvo padaryti. Nors, žinoma, kai ką galima buvo padaryti geriau arba, sakyčiau, kitaip – nepriklausomybė mums galėjo kainuoti pigiau. Bet, deja, kaip buvo, tai jau ir buvo.
- Per parlamentarų pažymėjimų teikimo ceremoniją sėdėjote kartu su Arūnu Valinsku?
- Taip, čia netikėtai išėjo. Aš ėjau į savo vietą ir žiūriu, kad čia ir yra galimas naujasis. Tai netgi simboliška tapo.
- Ar nebandėte jam perduoti patirties kažkokios?
- Ne, mes šiek tiek šnekėjomės, daugiau aš jį klausinėjau.
- O ko norėtumėte palinkėti būsimam pirmininkui, būsimam Seimui?
- Kantrybės.
- Ačiū už pokalbį.
