Klimato kaitos mažinimas neretai pristatomas kaip kompromisas tarp ekonomikos ir aplinkosaugos. Tačiau diskusijos dėl naštos pasiskirstymo vyksta per ilgai.
Naujas tyrimas, atliktas šešių pirmaujančių Europos universitetų ir institutų, parodė, kad Europa gali priimti sprendimus, kurie būtų palankūs jos ekonomikos ir aplinkosaugos interesams.
Analizė paremta išsamiu Europos augimo perspektyvos įvertinimu. Atlikta ji kaip tik tuo metu, kai Europos Sąjunga spręs, ar padidinti užsibrėžtą rodiklį dėl šiltnamio dujų išmetimo mažinimo.
Iki 2020 metų padidinus dabartinį dujų išmetimo rodiklį nuo -20 proc. iki -30 proc., būtų sudarytos sąlygos Europos ekonomikos atgaivinimui, nepriklausomai nuo to, ką klimato politikos srityje nuspręs daryti likusi pasaulio dalis. Jei per ateinantį dešimtmetį Europai pavyktų pasinaudoti šia galimybe, tai galėtų suteikti jos ekonomikai iki 5 proc. augimą. Visa tai reikštų 6 mln. naujų darbo vietų ir BVP padidėjimą iki 800 mlrd. eurų.
Skiriant daugiau dėmesio Europos klimato politikai, būtų pritraukiama daugiau investicijų, kurios paskatintų naujų technologijų, tokių kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai ir pažangios statybinės medžiagos, plėtrą. Tai padidintų konkurencingumą, paskatintų ekonomikos augimą ir didintų investuotojų lūkesčius.
Ankstesni tyrimai rėmėsi tradiciniu pusiausvyros modeliu, kuris nepaiso visų šių išvardytų efektų. Jų skaičiavimais, užsibrėžto rodiklio padidinimas iki -30 proc. galėtų atnešti vos 0–2 proc. BVP augimą.
Naujasis tyrimas naudojasi panašia prieiga kaip ir Vokietija, kurios siekis yra iki 2020 metų dujų išmetimo kiekį sumažinti 40 proc. „Pastaraisiais metais Vokietijoje pasikeitė mąstymas: pramonėje, politikoje, visuomenėje, dabar mes suvokiame klimato politiką kaip galimybę ir iššūkį, o ne kaip pavojų“, – praėjusiais metais Kankune, Meksikoje, vykusioje klimato kaitos konferencijoje kalbėjo Vokietijos aplinkos ministras Norbertas Rottgenas.
N. Rottgenas yra teisus. Įsivaizduokite1800 metais vykusį tekstilės verslo atstovų susirinkimą, kuriame yra diskutuojama, ar pradėti naudoti garo mašinas ir mechanizuoti jų medvilnės fabrikus. Vienas apskaičiuoja, kad išlaidos jam bus neįkandamos. Jei likusi dalis sutiktų su jo skaičiavimais, visuomenė prarastų 0,5 proc. metinį augimą, kurį atnešė šis radikalus išradimas. Visai ekonomikai teikiama nauda buvo didesnė nei sudėta atskirų fabrikų individuali nauda.
Ataskaita „Naujas augimo kelias Europai“ atskleidžia, jog investavimas į energetikos efektyvumą ir švarią energiją turi tokį pat potencialą atgaivinti Europą šiandien. „Deutsche Bank“ pirmininkas Josefas Ackermannas neseniai yra pasakęs, kad tokios investicijos pranašauja „naują pramonės revoliuciją – revoliuciją, kuri pakeist mūsų gyvenimo būdą.“
Analizė rodo, kad visi svarbiausiai ekonomikos sektoriai ateityje augs. Pavyzdžiui, energiją tausojantys pastatai yra naudingi cemento ir chemijos pramonėms. Nekyla abejonių dėl to, kad iki 2020 metų iškastinio kuro sektorius sumažės, kadangi anglis yra pakeičiama dujomis ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Daugiausiai iš to naudos turės naujos ES šalys, kuriose energijos efektyvumas yra gana žemas.
Dėl to, kad finansų krizė sumažino šiltnamio dujų išmėtimo kiekį, - 20 proc. rodiklis, užsibrėžtas dar iki krizės, jau nebėra toks sunkiai pasiekiamas, kad iššauktų struktūrinius pokyčius Europos ekonomikoje. Tuo metu, kai mokslininkai vis liūdniau pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, ekonomistai tampa vis labiau optimistiški dėl mažesnio anglies vartojimo galimybių.
„Naujas augimo kelias Europai“ palaiko šį optimizmą ir skatina ES veikti atitinkamai.
- Carlas Jageris ir Rolandas Kupersas
