Garliavos pedofilijos istorija parodė visišką mūsų prokurorų ir tyrėjų nemokšiškumą. Jų darbu nepatenkinti nei tie, kurie laikomi kovotojais su pedofilija, nei tie, kurie priskiriami pedofilų klanui.
Kurį laiką viešojoje erdvėje iš Garliavos Klonio gatvės sklido skundai, kad prokurorai nenori tirti pedofilijos bylos ir, tikriausiai bijodami aukštas pareigas užimančių pedofilų, visaip bando ją numarinti. Dabar jau galima teigti, kad tai jiems pavyko padaryti. Apšaukti pedofilais žmonės nebegyvi, vienas asmuo, įtariamas juos nušovęs – irgi, tad bylą galima dėti į archyvą.
Tačiau dabar prasidėjo skundai iš apšauktųjų pedofilais, kad prokurorai ir vėl dirba kaip apatinė girnų pusė ir tik nuolat raginami nukentėjusiųjų pajuda šiek tiek į priekį.
Praėjo 10 mėnesių nuo to laiko, kai savo automobilyje buvo rastas nužudytas buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio sūnus Vaidas. Iš pradžių apšmeižtas, sektas, tada žiauriai muštas, galiausiai nušautas – kontroliniu šūviu į galvą. Ši byla dabar yra Generalinėje prokuratūroje, ir kaip teigia sūnaus netekę artimieji, vangiai juda iš mirties taško. Norėta numarinti ir šmeižto bylą.
„Akistata“ jau rašė apie velionio Vaido Milinio, kuris buvo įvardytas kaip galimas pedofilas Aidas, šmeižimo bylą ir jos peripetijas, apie tai, su kokiomis kliūtimis susidūrė sūnaus netekusi Marija Milinienė. Anot jos, tą bylą visai sėkmingai tyrė Kauno rajono policija. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, paaiškėjo, jog Klonio gatvėje buvo sudarytas „galimų pedofilų“ sąrašas. Jame buvo įrašytos ne tik jau žuvusių ar nužudytų Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso ir Vaido Milinio, bet ir dar gyvų asmenų pavardės. Tas sąrašas gan įspūdingas. Jame – ir buvęs teismo pirmininkas Albertas Milinis, ir dar keletas aukštas pareigas užimančių teisėjų, ir buvęs Konstitucinio Teismo, o dabar – Aukščiausiojo Teismo teisėjas Armanas Abramavičius, ir buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnas Mindaugas Vasiliauskas, ir sodybos, kurioje paskutiniu metu lankėsi A.Ūsas, savininkas Gintaras Bašinskas, taip pat kiti asmenys.
Nurodė nutraukti
Atrodė, jog šmeižto byla įsibėgėjo, bus baigta ir atsidurs teisme. Vis dėlto rugsėjo pabaigoje ji atsidūrė Generalinėje prokuratūroje. Teigiama, kad šios bylos pareikalavo V. Milinio nužudymo bylą tiriantis prokuroras Tomas Meškauskas, tačiau šių eilučių autorei prokuroras kategoriškai paneigė priėmęs kokius nors sprendimus dėl šmeižto bylos. „Klauskite tų, kurie kokius nors sprendimus priėmė“, – kaip kirviu nukirto prokuroras.
M. Milinienė paprašė generalinio prokuroro Dariaus Valio paaiškinti, kuo remdamasi bylą perėmė Generalinė prokuratūra. „Tyrimas vyko sklandžiai, tai kam tos bylos prireikė Generalinei prokuratūrai?“ – stebėjosi M. Milinienė.
Po keleto dienų byla buvo grąžinta į Kauną – kaip kalbama, su nurodymu ją nutraukti. Atseit Kauno rajono policijos komisariate byla buvo tiriama blogai: nustatę šmeižtą paskleidusį asmenį – taigi laišką iš savo elektroninio pašto išsiuntusį Vitalijų Keršį, – tyrimą pareigūnai turėjo baigti. Dabar, girdi, tyrėjai, ieškodami šio šmeižto iniciatorių, peržengė savo kompetencijos ribas.
Šiaip ar taip, raštiško nutarimo nutraukti bylą nėra, tad tai priskirkime gandams. Tuos gandus galėjo išsklaidyti generalinis prokuroras, bet jis susitikti su M. Miliniene nepanoro.
Apsidrausdama, kad šmeižto byla būtų nenutraukta, M. Milinienė policijai parašė dar vieną prašymą – ištirti, kas ir kokiais tikslais sekė jų šeimą, kam tie duomenys buvo naudojami.
Tuomet dar kartą buvo apklaustas bene pagrindinis šios bylos liudytojas Vitalijus Keršis. Jis dar sykį pakartojo jau duotus parodymus ir pateikė naujų faktų. Jis papasakojo, kad pernai vasarą iš Drąsiaus Kedžio tetos Audronės Skučienės ir jo sesers Neringos Venckienės gavo tikslius nurodymus sekti tuometinį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį ir jo šeimos narius, taip pat gavo kaukes ir vaizdo kamerą.
Pats V. Keršis, atlikęs 30 parų bausmę dėl prokuroro Justo Lauciaus įžeidimo, baiminasi dėl savo gyvybės ir mano, kad jis gali būti kita auka. Spaudoje rašyta, kad svarbiu liudytoju tapęs ir prokurorams parodymus duodantis V. Keršis dabar yra slepiamas. Jis prokurorams papasakojo, kaip Klonio gatvėje buvo sudarinėjamas „pedofilų sąrašas“, ir perdavė jiems galimai Audronės Skučienės ranka rašytą žmonių, kuriuos reikia sekti, sąrašą, jų adresus. Anot V. Keršio, sudarant tą sąrašą dalyvavo ir teisėja N. Venckienė.
Prezidentė mįslingai tyli
Dėl minėtojo fakto M. Milinienei labiausiai neramu. „Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnis teigia, jog žmogus gali būti apkaltintas tik įsigalėjus teismo nuosprendžiui. Tačiau, atrodo, jog mūsų šalyje pagrindinis įstatymas neveikia, – piktinasi M. Milinienė. – Net teisėja, privalanti puikiai išmanyti įstatymus ir jų laikytis, gali kaltinti žmones be jokio teismo nuosprendžio ir pažeidinėti Konstituciją. Tai ar Konstitucija neveikia, ar teisėja neskaičiusi pagrindinio mūsų įstatymo..? Juk pedofilijos byla neišnagrinėta: Jonas Furmanavičius neapkaltintas, Andrius Ūsas – irgi. Kol kas niekas neapkaltintas. O teisėja apkaltino visus. Ir liepė sekti žmones. Matyt, Konstitucija – tik paprasta skaitalų knygelė“.
Niekam nei dėl to, nei dėl toliau ant velionių galvų besiliejančio purvo, nei dėl komentarų, kuriais raginama smurtauti, galvos neskauda. Net ir teisingoji prezidentė Dalia Grybauskaitė, viena ranka mėtanti susikompromitavusius pareigūnus iš postų, kita už tuos pačius nusižengimus paglostanti, tyli. Tai labai įdomi pozicija. Gal interneto šmeižtai prezidentei ir gali nerūpėti, bet kodėl ji tyli, kai jai pavaldaus teisėjų korpuso nariai išvadinami pedofilais, daug kam neaišku. Panašiai elgiasi ir jai pavaldūs patarėjai.
M. Milinienė tvirtina, jog po sūnaus žūties internete pasipylus grasinamiems komentarams, jog „reikia iššaudyti visus pedofilus“, ji kreipėsi patarimo į prezidentės D. Grybauskaitės patarėją Ernestą Rimšelį, tačiau jokios pagalbos nesulaukė. „Vėliau viešai buvo pareikšta, jog tai buvęs privatus pokalbis. O aš juk ne kavos gerti pas jį važiavau – buvau žiauriai išsigandusi, – prisimena M. Milinienė. – Važiavau į Vilnių ir dairiausi, ar manęs kas neseka. O mintyse karštligiškai svarsčiau: kas bus kita auka? Tačiau niekam dėl to galvos neskauda“.
Stringa ir nužudymo byla
M. Milinienė nerimauja, kad jos sūnaus nužudymo byla irgi vilkinama ar net norima ją visai numarinti. Įsigilinusi į surinktą šios bylos medžiagą, M. Milinienė suvokė, kad „už kadro“ likę daug svarbios informacijos ir kad kai kurias svarbias detales būtų galima išsiaiškinti, kai kurias – patikslinti.
„Skambinu prokurorui T. Meškauskui ir užduodu jam keletą klausimų, siūlau atlikti ekspertizę, – pasakoja M. Milinienė. – O jis man sako, jog tokios ekspertizės nėra ir, girdi, galime tik pasvarstyti, ar čia taip, ar anaip. Aš išsiaiškinu, jog vis dėlto yra tokia trasologinė kraujo dėmių išsidėstymo ekspertizė. Rašau prašymą, kad būtų atliktos visos reikalingos ekspertizės, bet prokuroras mano prašymą atmeta. Tada parašau skundą teismui. Šis mano prašymą patenkina – pasirodo, ekspertizės tyrimui tikrai reikalingos. Žodžiu, tyrimas vyksta taip: kai žmogus pats ką nors padarai, paduodi „ant lėkštelės“ ir dar įtikini, jog tyrimui tikrai reikalinga, tada nenoromis imamasi veiksmų“.
M. Milinienė tvirtina, jog visi, pakliuvę į bėdą, kad ir kas jie būtų – nukentėjusieji ar nusikaltėliai – nuo pat pradžių turi įsitraukti į tyrimą ir viską daryti patys: fiksuoti mažiausias smulkmenas, filmuoti, suieškoti liudininkus. Šiuo atveju, V. Milinio nužudymo byloje, kaip teigia M. Milinienė, filmuotoje medžiagoje esama labai svarbių dalykų, kurie neužfiksuoti popieriuje. „Aš, nukentėjusioji, turiu analizuoti ekspertizės išvadas ir aiškintis, ko nepamatė ar nenorėjo pamatyti prokuroras ar ekspertas, ar nespėjo užrašyti pastarojo sekretorė. Įdomu, kodėl nukentėjusieji turi daryti prokuroro darbą? Privalau žinoti Konstituciją, savo teises ir nuolat sekti, ar prokuratūra tiria bylą, nes, jei praleisi kokią nors detalę, tyrimas strigs“.
M. Milinienė sako, jog kol pati nesusidūrė su teisėsauga, netikėjo kalbomis, jog prokurorai nieko nedaro. „Maniau – melas, bet dabar savo kailiu patyriau, kaip būna iš tikrųjų, – sako M. Milinienė. – Be to, būtina dalyvauti ir ekspertizėje“.
Ekspertizės išvados sukrėtė
Perskaičiusi ekspertizės išvadas ir pasikalbėjusi su medikais, M. Milinienė buvo sukrėsta. Motina sužinojo, jog jos sūnus prieš mirtį buvo žiauriai muštas. Smūgiuota į gyvybiškai svarbias kūno vietas (nuo stiprių smūgių trūkę plaučiai, širdaplėvė, kiti svarbūs organai), o paskui – paleistas kontrolinis šūvis į galvą.
Ekspertų išvadas mačiusių specialistų nuomone, V. Milinį turėjo daužyti žinantis, kur smūgiuoti, žmogus. Į automobilį kūnas įkeltas tik pabaigus mušti. „Na, negali žmogus nusišauti ir likti tokioje pozoje, kokioje radome Vaidą, – teigia A. Milinis. – Pats buvau įvykio vietoje, savo akimis mačiau vaizdą. Esu teisės specialistas ir žinau – negali nusišovęs žmogus iš ginklo dar išimti šovinių dėtuvę į dėti ją į automobilio stalčių, o šovinius – į kišenę, o kad neliktų jokių pėdsakų, nuvalyti vairą, išvalyti automobilį“.
Dabar jau yra duomenų, kad V. Milinis prieš nužudymą galėjo būti kankinamas 4 paras. Matyt, jam nebuvo duodama vandens, nes nustatyta, kad buvo netekęs daug skysčių.
Manoma, kad jau palikus V. Milinio kūną automobilyje, po keleto dienų kažkas dar buvo atvykęs kažko patikrinti. A. Milinis sakė pastebėjęs, jog keleivio durelės darinėtos, ant jų mažiau sniego. Praėjus 6 dienoms nuo V. Milinio dingimo, keturioms minutėms dar buvo įjungtas jo telefonas – tikriausiai patikrintos žinutės ir skambučiai, o tada viskas ištrinta.
Kaip kuriami mitai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ima sklandyti gandas, jog M. Milinienę įtakojąs galingas pedofilų klanas. Neva sutarta taip užčiaupti tuos, kurie bando išvilkti į dienos šviesą aukštas pareigas užimančius pedofilus. M. Milinienę stebina tokie „mitų kūrėjai“. „Aš net advokato neturiu, visus prašymus ir skundus rašau pati, – sako moteris. – Net su vyru neturiu kada pasitarti ir papasakoti visų detalių. Tačiau kažkam naudinga formuoti tam tikrą nuomonę“.
M. Milinienė sako girdėjusi kalbas, jog teisėja Neringa Venckienė pasakojanti, kad mergaitė nepažinusi Vaido Milinio iš nuotraukos, nes motina atnešusi jai nuotrauką, kurioje jos sūnaus plaukai nudažyti juodai. „Tuos gandus labai lengva paneigti, nes ta nuotrauka yra byloje, – sako M.Milinienė. – Galų gale įrodyti, kad tai netiesa, galima ir patikrinus, ar ant tos nuotraukos yra N. Venckienės pirštų atspaudai“.
Sklando kalbos, kad pedofilų klanas neleidęs rodyti ir K. Krivicko televizijos laidos. „Tai aš parašiau pareiškimą tos televizijos generalinei direktorei ir išdėsčiau įstatymo straipsnius, kurie bus pažeisti, jei laida bus parodyta. Mes nesame vieši asmenyss, o leidimo skelbti mano sūnaus, vyro, mano nuotraukas niekas neprašė, – paklausta, kaip tai įvyko, aiškina M. Milinienė. – Manau, televizijos vadovai, pasitarę su teisininkais, ir nusprendė laidos nerodyti“.
Interneto portaluose galima rasti ir kitą atvejį. Kauno policininkai kadaise buvo neva sugavę miškelyje A. Ūsą su kažkuo besimylintį. Vėliau tie policininkai buvo teisiami už reketą, pinigų prievartavimą. Šiuo metu taip pat sklando gandai neva „vipininis pedofilų klanas“ susitarė, kad jie tų policininkų už reketavimą nesodins į kalėjimą, o šie – nesakys apie tuos pedofilus, kuriuos matė. Šiek tiek pasidomėjus byla, pasirodė, jog policininkai pasisamdė gerą advokatą, kuris aptiko griežtos apskaitos sekimo dokumentuose klaidą – sumaišyti automobilio numerio skaičiai. Jokių klaidų tokiuose dokumentuose negali būti, tad gudrus advokatas tai panaudojo savo klientų gynyboje.
Daug nežinomųjų
Dėliojant pedofilijos bylos ir su ją susijusių įvykių mozaiką, sunku nesutikti su nužudyto vaikino motina, kad teisėsaugininkai nežinia dėl ko – tyčia ar dėl kompetencijos stokos – vilkina bylas.
Juk ši byla rezonansinė, juk pralietas keleto nekaltų (joks teismas jų nepripažino pedofilais ar panašiais nusikaltėliais) kraujas, apšmeižta daugybė žmonių, visuomenė supriešinta – tad kodėl iki šiol neatsakyta, ar teisėjas J. Furmanavičius buvo pedofilas, ar ne? Ar A. Ūsas tvirkino mergaitę, ar ne? Ir visiškai nesvarbu, ar tie žmonės gyvi, ar ne. Juo labiau kad tiek žuvusiųjų, tiek gyvųjų giminės trokšta sulaukti atsakymo į šį klausimą. Motyvuojama, jog A. Ūso byla nutraukta, nes taip priimta teismų praktikoje – mirus asmeniui, byla nutraukiama. Bet juk prisimename, kaip vyko rašytojo Vytauto Petkevičiaus teismas už tai, kad šis savo knygoje „Durnių laivas“ apšmeižė europarlamentarą Vytautą Landsbergį bei jo tėvą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį. Nepasibaigus teismams, pats rašytojas mirė, vis dėlto nuosprendis buvo paskelbtas – po gerų pusantrų metų jį išklausė V. Petkevičiaus vaikai.
Beje, kai kurie „pedofilų sąraše“ įrašyti asmenys atsisakė kalbėtis šia tema, motyvuodami, jog gali pakenkti tyrimui. Tačiau teismų kuluaruose kalbama, jog apšmeižti teisėjai esą tiesiog bijantys ne taip pasielgti, nes juos šmeižiančius asmenis palaikanti pati prezidentė. Atkirtį išdrįso duoti tik A. Ūso bylą nagrinėję Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai, viešai išvadinti „kyšininkais ir banditais“.
Šiurpu, bet dėl tokio abejingumo jau turime 5 aukas. Tai kiek jų dar bus?
Pabaigoje – vieno teisininko pasakojimas. „Prieš keletą metų teko dalyvauti teisininkų pasitarime Italijoje. Pažįstamas teisėjas papasakojo tokią istoriją iš mafijos gyvenimo. Vienos provincijos kunigas ėmė nuolat savo pamoksluose minėti mafijos vadeivas, ragino žmones jų nebijoti, nepasiduoti banditų spaudimui, kovoti su jų savivale ir pan. Mafijos nariai sujudo. Tuoj pat nušovus kunigą ir taip užčiaupus jį, būtų buvusi iššaukta ugnis į save, atrodytų kaip paprastas kerštas. Todėl jie nutarė veikti kitaip. Pasamdė žurnalistus, kitus asmenis ir pradėjo visiems skelbti, jog tas kunigas tvirkinąs vaikus... Po metų jį nušovė, bet visuomenė plojo rankomis – juk nušautas pedofilas...“
KOMENTARAS:
„Turiu svarių argumentų dėl prokuroro darbo trūkumų, jo kompetencijos. Informuoju apie tai jo vadovus. Man nesuprantama, kaip generalinis prokuroras gali nekreipti dėmesio į tai ir neįsigilinti į situaciją. Juk, ko gero, supranta, kad gavusi neigiamus atsakymus, aš ir pradėjau bendrauti su žurnalistais. Ir pasakoju ne išgalvotas istorijas, o realias, užfiksuotas dokumentuose, kurie yra byloje. Jie patys privertė, kad aš paviešinčiau prokuratūros darbo trūkumus. Šiuo metu ruošiu teismui dokumentus ir prašysiu nušalinti prokurorą – surašysiu visas prokuroro klaidas.“ Marija Milinienė
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
