Prabėgus 20 metų nuo Berlyno sienos griūties po geležine uždanga kadaise gyvenę Vidurio ir Rytų Europos piliečiai puoselėja itin prieštaringus jausmus dėl pokyčių, kuriuos jų gyvenime sukėlė perėjimas į kapitalizmą ir demokratiją.
Apie tai kalbama naujoje „Pew Research Center“ atliktoje apklausoje „Globalinis nuostatų tyrimas“. Šios apklausos metu buvo domimasi 9 Vidurio ir Rytų Europos valstybėse – Ukrainoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir buvusioje Rytų Vokietijoje – gyvenančių piliečių nuomonėmis.
Dabartinės apklausos metu gauti duomenys lyginami su identiška apklausa, kuri buvo vykdoma 1991 metais, iš karto po komunizmo žlugimo. Dauguma žmonių, prabėgus 20 metų nuo Berlyno sienos griūties, jaučiasi esą laimingesni, tačiau jie mažiau remia demokratiją ir kapitalizmą.
Jaunesni nei 50 metų žmonės yra žymiai laimingesni dėl įvykusių pokyčių nei senosios kartos atstovai. Ši kartų priešprieša yra ryškiausia Bulgarijoje ir Rusijoje. Rusijoje vos 27 proc. vyresnių nei 65 metai asmenų palaiko daugiapartinę sistemą. Tuo tarpu 18-29 metų amžiaus kategorijoje už daugiapartinę sistemą pasisako 65 proc. apklaustųjų.
Laimingiausi demokratine transformacija yra čekai, lenkai ir buvusios Rytų Vokietijos piliečiai, tuo tarpu didžiausią nusivylimą reiškia rusai, ukrainiečiai ir bulgarai.
Ukrainiečiai yra labai nepatenkinti perėjimu į demokratiją ir kapitalizmą. 1991 metais 72 proc. ukrainiečių teigė palaikantys perėjimą demokratiją, dabar tokių yra vos 30 proc. 1991 metais perėjimą į kapitalizmą šioje šalyje palaikė 52 proc. gyventojų, dabar tokių sumažėjo iki 36 proc.
Panašūs skaičiai yra ir Rusijoje, kur 53 proc. žmonių pritaria perėjimui į demokratiją ir 50 proc. pritaria kapitalistinei transformacijai.
Lietuvoje perėjimą į demokratiją 1991 metais rėmė 75 proc. žmonių, dabar tokių yra 55 proc. Perėjimo į kapitalizmą šalininkų Lietuvoje taip pat sumažėjo. Jei 1991 metais tam pritarė 76 proc. žmonių, tai dabar tokių yra 50 proc.
Nostalgija komunizmui
Nuo 1991 metų Rusijoje smarkiai išaugo nacionalistinės nuotaikos. Dabar net 54 proc. rusų pritaria teiginiui „Rusija rusams“, o 1991 metais tokių buvo vos 26 proc.
58 proc. apklaustų rusų pritarė teiginiui, kad tai, jog „Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja, yra didelė nelaimė“. Be to, 47 proc. rusų pritarė teiginiui, kad yra „natūralu, jog Rusija yra imperija“.1991 metais pritariančiųjų šiam teiginiui buvo 37 proc.
Labiausiai gyvenimo skirtumais komunistiniu laikotarpiu ir šiandien skundžiasi vengrai. 72 proc. vengrų teigia komunistiniais laikais gyvenę geriau nei dabar. Parama kapitalizmui Vengrijoje nuo 80 proc. 1991 metais nusmuko iki 46 proc. šiandien.
Už Vengrijos rikiuojasi Ukraina, kur 62 proc. gyventojų mano, kad komunistiniais laikais jų gyvenimas buvo geresnis nei dabar. Rusijoje tokią nuomonę išreiškė 45 proc. apklaustųjų.
Lietuviai skundžiasi korupcija ir nusikalstamumu
Kalbant apie Lietuvą, tai mūsų šalyje nuomonę, kad komunistiniais laikais gyvenimas buvo geresnis išreiškė 48 proc. apklaustųjų, 23 proc. teigė, kad dabar gyvena geriau nei sovietiniais laikais. Tik lenkai ir čekai mano, kad gyvenimas dabar yra geresnis nei komunistiniais laikais.
Lietuviai kaip didžiausias šalies problemas nurodė korupciją (78 proc.), nusikalstamumą (76 proc.) ir narkotikų vartojimą (66 proc.).
Kalbant apie etnines mažumas, 37 proc. lietuvių išreiškė nepalankumą žydams, o 21 proc. - lenkams. Žvelgiant į kitas šalis, išsiskiria tai, kad Čekijoje net 84 proc. apklaustųjų yra nepalankios nuomonės apie čigonus. Slovakijoje čigonų nemėgsta 78 proc. apklaustųjų. Rusijoje 60 proc. apklaustųjų neigiamai žvelgia į čečėnus.
