Vykstant baudžiamosios bylos, kurioje „Vilniaus energijos“ vadovai kaltinami sukčiavimu ir kitais nusikaltimais, nagrinėjimui, Vilniaus apylinkės teismas sulaukė minėtos bendrovės prezidento Lino Samuolio ieškinio dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nukreipto prieš FNTT tyrėjas Galiną Kononenko ir Auritą Mikulėnienę. Būtent šios tarnybos darbuotojos ikiteisminio tyrimo metu pateikė išvadą, kurioje esą atskleidė galimai neteisėtas UAB „Dalkia Lietuva“ finansines operacijas, manipuliacijas dujų kainomis, kurios energijos vartotojams padarė 3 mln. Eur siekiančią žalą.
Prieš G. Kononenko ir A. Mikulėnienę nukreiptame skunde aiškinama, jog išvadoje apie „Dalkia Lietuva“ ūkinę veiklą pateikta informacija neatitinka tikrovės, pažeidžia ir menkina „Vilniaus energijos“ prezidento L. Samuolio garbę ir orumą. L. Samuolio atstovai įsitikinę, kad išvada yra parengta neobjektyviai, siekiant sąmoningai kompromituoti „Vilniaus energiją“ ir jos vadovus. Be to, „Vilniaus energijos“ prezidentas mano, kad dėl FNTT tyrėjų veiksmų specialios išvados turinys, nepalankus bendrovei ir jos vadovams, pateko į žiniasklaidos priemones ir tokiu būdu apie paslaugų tiekėją ir jo vadovus sukurtas „sunkiai sugriaunamas neigiamas įvaizdis“.
Bendrovės advokatų pateiktu skundu teismo prašoma pripažinti, kad FNTT darbuotojų parengtos išvados turinys neatitinka tikrovės, menkina „Vilniaus energijos“ vadovo L. Samuolio garbę ir orumą, įpareigoti atsakoves – G. Kononenko ir A. Mikulėnienė – paneigti išvadoje pateiktą informaciją bei priteisti iš atsakovių 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo pažeidimą.
Vilniaus apylinkės teismas šią civilinę bylą ketina nagrinėti rugsėjį.
Įžvelgia bandymą įbauginti
Portalo tv3.lt kalbintas FNTT profesinės sąjungos pirmininkas Sigitas Kaleinykas susidariusią situaciją apibūdino lakoniškai. Anot jo, korupciniais nusikaltimais kaltinami „Vilniaus energijos“ vadovai tiesiog siekia išgąsdinti tarnybos specialistus.
„Toks įspūdis, kad yra spaudimas daromas mūsų specialistams, nes vėlgi turbūt advokatai, kurie rengė tą skundą, jie žino civilinė procesą, Civilinė kodeksą, kuriame numatyta, kad specialistai nėra tie asmenys, kuriuos galima paduoti į teismą civiline tvarka. Institucijas galima paduoti, bet šiukštu ne fizinius asmenis, specialistus. [...] Šiaip tai tuo turėtų susidomėti net prokuratūra, nes galimai piktnaudžiauja savo teisėmis“, – kalbėjo S. Kaleinykas.
FNTT darbuotojų atstovas teigė nepamenantis tokio atvejo, kai nusikalstamomis veikomis kaltinami asmenys į teismą būtų padavę konkrečius tarnybos darbuotojus. „Šiuo atveju, manau, galbūt tai yra bauginimo priemone. Kiek žinau, paduotas ieškinys keliems tūkstančiams eurų, bet tuose ieškiniuose dar yra tokios užuominos, kad „mes dar skaičiuojame dar didesnes žalas“, tai mano manymu, specialistus įbaugina tokie dalykai“, – komentavo FNTT profesinės sąjungos vadovas.
Taip elgtis nepataria
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros dėstytojas, advokatas Raimundas Jurka portalui tv3.lt patvirtino, kad paprastai ieškiniai dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo būna nukreipti prieš konkrečią tarnybą, instituciją, bet ne prieš tos tarnybos, institucijos darbuotojus.
„Paprastai tyrimą vykdo teisėsaugos institucija, kuri yra valstybinė institucija – FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos. Tai, jei jų kaltinimai nukreipti į tuos tyrėjus, kurie atlieka tą tyrimą, jeigu matoma, kad ta garbė ir orumas buvo pažeistas, atliekant baudžiamuosius veiksmus, atliekant ikiteisminį tyrimą, galbūt kažkokia procesinė prievarta buvo naudojama, tai yra krata, sulaikymas ir tai yra nemalonu, tai tokiu atveju ne tas atsakovas yra. Turi būti valstybė atsakovas, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos ar FNTT“, – komentavo R. Juška.
„Teisę ginti garbę ir orumą turi visi, bet taip daryti nepatarčiau“, – sakė R. Jurka.
Pasak teisės eksperto, iš esmės galima išskirti dvi grupes asmenų, kurie būdami patraukti baudžiamojon atsakomybėn mėgina bylinėtis dėl garbės ir orumo įžeidimo su konkrečiais fiziniais asmenimis.
„Viena grupė – tie, kurie labai pyksta, nepatenkinti tokios tarnybos (FNTT – tv3.lt) dėmesio jų atžvilgiu, nes jie mano, kad viskas čia yra gerai ir nieko nusikalstamo nėra. Galbūt kažkokie buhalteriniai dalykai, civiliniai sandoriai ir paprastai sakoma, kad ten, kur nėra nusikaltimų, jie čia juos mato.
Antra grupė – tokie, kurie jaučia, kad įklimpo, kad ant gero grėblio užlipo ir tokiu būdu bando nuversti, sakykime, tuos tiriančius asmenis iš kėdės, kad kažkaip sustabdyti tą nemalonų procesą, nes, be abejo, jie galbūt jaučia, kad yra ne visai teisūs ir kad gresia vienokia ar kitokia atsakomybė“, – aiškino profesorius.
R. Jurkos teigimu, panašu, kad korupciniais nusikaltimais kaltinamų asmenų mėginimas į teismą paduoti juos pričiupusius FNTT tyrėjus tėra mėginimas įbauginti juos įbauginti.
„Pirmasis įspūdis, kad tai yra labiau bandymas ne kiek ginti savo teises, o kiek užkirsti kelią nemalonioms pasekmėms, kurias aš pats galbūt ir sukėliau, nes galbūt kažką negerai dariau, bet mane pričiupo ir aš tokiu būdu mėginu išsisukti, tai dar džiaugsmas, kad prokurorų nepaduoda į teismą.
Čia yra spaudimas, psichologinis spaudimas. Reikia suprasti, kad teisėsaugos pareigūnai, kurie vykdo tyrimus baudžiamąja tvarka, turi įgaliojimus panaudoti procesinę prievartą, pavyzdžiui, atlikti kratas, poėmius, nuosavybes teisių ribojimus atlikti. Ir visos šitos priemonės sukelia vienokius ar kitokius nemalonius nepatogumus tiems žmonės, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji. Tai žmonių yra įvairių ir atsiranda tokių, kurie tokiu būdu pareigūnams daro spaudimą, bet nieko iš to neišeis“, – komentavo MRU dėstytojas.
Advokatas: moterys turėtų turėti drąsos prisiimti atsakomybę
„Vilniaus energija“ prezidento L. Samuolio advokatas Jovitas Elzbergas portalui tv3.lt aiškino, kad ieškinys dėl garbės ir orumo įžeidimo nukreiptas prieš konkrečias FNTT tyrėjas, o ne prieš instituciją dėl to, kad FNTT šiuo atveju esą nėra veikiantysis asmuo.
„Šiuo atveju ne institucija yra veikiantysis asmuo. Institucijos kaip tokios šioje byloje nėra, ji atlikinėja savo darbą, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o konkrečią išvadą rašo konkretūs žmonės, dirbantys institucijoje“, – kalbėjo J. Elzbergas.
„Vien dėl to, kad jie dirba FNTT, tai nepašalina jų atsakomybės klausimo, nenuima nuo jų asmeninės atsakomybės“, – akcentavo L. Samuolio advokatas.
J. Elzbergas nepritarė teiginiams, kad apskundžiant konkrečias pareigūnes, kurios ikiteisminio tyrimo metu pateikė išvadas apie „Dalkia Lietuva“ ūkinę veiklą, siekiama jas įbauginti.
„Traktuoti, kad tai yra psichologinis spaudimas ar dar kažkas kitas, yra absoliučiai absurdiška. [...] Kiekvienas žmogus, atlikdamas savo darbą, neša ir už savo darbą konkrečią atsakomybę. Tai, jeigu užtenka moterims, parašiusioms išvadą, drąsos rašyti neteisingus teiginius, daryti išvadas, kurios neseka iš išdėstytų, atlikti tuos teiginius su vienokiu ir kitokiu tikslu, kurį teismas atskleis – šmeižikišku ar nešmeižikišku – tai lygiai taip pat turi turėti drąsos ir prisiimti už tai atsakomybę“, – aiškino J. Elzbergas.
Kaltinimus korupcija neigia
Piktnaudžiavimas, sukčiavimas, didelės vertės svetimo turto iššvaistymas – tokie kaltinimai pateikti verslininkams, bendrovės „Icor“ (buvusio „Rubicon Group“) akcininkams Andriui Janukoniui, L. Samuoliui (jis taip pat yra „Vilniaus energijos“ prezidentas ir „Litesko“ generalinis direktorius) ir „Vilniaus energija“ valdybos pirmininkui, Prancūzijos piliečiui Jeanui Pierre'ui Henri Sacreste.
Bylos duomenimis, A. Janukoniui, L. Samuoliui ir J. P. H. Sacreste, galimai neteisėtai manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis, tiek šilumos vartotojams, tiek tarpusavyje glaudžiai susijusioms bendrovėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ galėjo būti padaryta žala, vertinama beveik 3 mln. eurų (daugiau nei 10 mln. litų).
Įtariama, kad A. Janukonio ir J. P. H. Sacreste valdyta bendrovė „Dalkia“, laimėjusi viešąjį konkursą, įsigijo gamtinių dujų, kurias pagal sutartį buvo galima naudoti tik elektros energijos gamybai, tačiau pati bendrovė elektros gaminti negalėjo ir, nesilaikydama sutarties sąlygų, pardavė dujas „Vilniaus energijai“ už gerokai didesnę kainą. Dujas pirkusi „Vilniaus energija“, kaip įtariama, nesilaikė pirkimų tvarkos ir organizavo viešuosius pirkimus pagal savo pačios nusistatytas taisykles, taip sudarydama galimybes viešuosiuose pirkimuose dalyvauti bendrovei, kurioje šeimininkavo kaltinamieji.
Tokių gamtinių dujų pirkimų rezultatas – nepagrįstai išpūsta pirkimo kaina ir apie 1,5 mln. Eur, kurie buvo išleisti dujoms pirkti, vertinama žala. Be to, taip esą buvo nepagrįstai padidintos šilumos gamybos sąnaudos, o iš vartotojų už tai pareikalauta papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. Eur.
Prokurorai taip pat įtaria, kad teisiamieji galėjo iššvaistyti 984 tūkst. Eur kompensaciją, kurią gavo dėl netinkamos gamtinių dujų pardavimo kainodaros. Pinigai, kaip įtariama, buvo pervesti tai pačiai A. Janukonio ir J. P. H. Sacreste bendrovei, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) net nebuvo informuota, kad „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ yra gavę šią kompensaciją, todėl šilumos kaina išaugo, o vartotojams už šią aferą iš savo kišenės galimai teko sumokėti dar milijoną litų.
„Vilniaus energijos“ vadovai kartoja, kad jiems metami kaltinimai grindžiami klaidingais faktais – esą remiamasi FNTT specialistų išvada. Anot jų, VKEKK ekspertų išvadas, kurios esą prieštarauja kaltinimams, prokuroras tiesiog ignoruoja, o „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ kai kuriems vartotojams tiekė dar mažesnes šilumos kainas, nei jos, anot prokuroro, privalėjo būti, ir dar pritaikė nuolaidų už daugiau nei 12,7 mln. Eur.
