Sako, yra reiškinių, kurių sveiku protu negali paaiškinti, bet jie egzistuoja. Sako, yra užkeiktų daiktų, kurie, kad ir kur juos bepradangintum, vis tiek grįžta pas savininką ir jis niekaip negali jais atsikratyti. Ir tikras vargas tada, kai šiedu dalykai krūvon sueina. Būtent kažkas panašaus yra nutikę Raseiniuose su mobiliaisiais telefonais.
Gėdos nejaučia
Gavę valdiškus telefonus, valdininkai su jais tarsi suauga, net iš darbo išėję nepajėgia jų palikti teisėtam savininkui, o kartais su telefonais išdarinėja neįtikėtinus dalykus. Vienas iš tokių buvo tuomečio Raseinių mero Remigijaus Ačo išmanusis, jau tapęs legendiniu. Toks jis tapo dėl nuotykių „Liepaitės“ vaikų darželyje, kai meras, atvykęs į profesinės sąjungos organizuotą susirinkimą, ėmė susirinkusiuosius krapštyti lauk, o kai šie jam nepakluso, išsitraukė savo išmanųjų (visai taip, kaip reklamose per televiziją rodydavo) ir ėmė filmuoti. Moterys, neįvertinusios naujų technologijų, iš R.Ačo išmanųjį atėmė... Trumpiau sakant, R.Ačo išmaniojo pristatymas paprastesnei liaudžiai nebuvo labai sklandus ir bemat apaugo legendomis.
Tačiau net po šitokio akibrokšto mero R.Ačo išmanusis nesupykdė – eidamas į Seimą jį pasiėmė. Kad ir kiek savivaldybės turto sergėtojai jo prašė, jis išmaniojo nė už ką nesutiko atiduoti ir pareiškė, kad jis jam, kaip Seimo nariui, priklauso. Be abejo, priklauso, mes savo Seimo narius tikrai aprūpiname ir telefonais, ir kitokiu gėriu, bet kuo čia dėta Savivaldybė? „Tai kaip aš atimsiu, jei neduoda? Juk muštis su juo neisiu“, – sakė Savivaldybės Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimantas Simonavičius.
Įdomu tai, kad Gytis Šulinskas, palikęs Viduklės seniūno postą ir vos tris dienas negrąžinęs tarnybinio telefono, buvo gėdintas net pirmuosiuose vietos laikraščių puslapiuose. „Įdomu, ką apie buvusį seniūną, kuris išėjęs iš darbo negrąžina valdiško telefono, galvoja Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai? Ar tai negali būti traktuojama kaip naudojimasis tarnybine padėtimi ar piktnaudžiavimas? Tikimės, kad pareigūnai nesnaus ir sugebės deramai „įvertinti“ tokį buvusio valdininko elgesį“, – rašė Raseinių krašto spauda.
Užkrečiamas pavyzdys
G.Šulinskas aiškino, kad jis telefoną užlaikęs tik tris dienas: „Ir taip atsitiko todėl, kad ruošiausi tapti Tarybos nariu ir šis telefonas turėjo pereiti man, kaip Tarybos nariui. Beje, taip ir atsitiko: aš šiandien vėl naudojuosi tuo pačiu telefonu ir tuo pačiu jo numeriu. Ir tai – visas kriminalas.“ Seimo rinkimai vyko praėjusių metų spalio 14 d., o R.Ačas iki šiandien nesiskiria su savo išmaniuoju.
Kai šitoks garsaus žmogaus pavyzdys, kai šitokie mokytojai, gyvais pavyzdžiais rodantys, kaip elgtis su Savivaldybės turtu, nieko keisto, kad analogiškai elgiasi ir Raseinių savivaldybės žinioje esančių įmonių vadovai.
UAB „Raseinių vandenys“ direktorius Vaclovas Simonavičius kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio „Raseinių vandenų“ direktoriaus Raimedo Viršilo išsineštų mobiliųjų telefonų. Jis savo pareiškime policijai nurodė, kad R.Viršilas 2012 m., būdamas įmonės direktoriumi, iš įmonės paėmė 4 mobiliuosius telefonus. Vieną, pasak V.Simonavičiaus, apgadintą ir be įkroviklio grąžino.
„Raimedas Viršilas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, tačiau su įmone neatsiskaitė, jam patikėto turto (mobiliųjų telefonų) įmonei negrąžino“, – pasakojo V.Simonavičius. Direktorius savo pareiškime nurodė, kad R.Viršilo keletą kartų buvo prašoma grąžinti įmonei priklausantį turtą, tačiau jis tai daryti atsisakė.
Kreipėsi į policiją
Prie pareiškimo direktorius V.Simonavičius pridėjo ir susirašinėjimo su R.Viršilu dokumentus. Liepos 26 d. paprašė jo grąžinti telefonus iki rugpjūčio 5 d., antraip, „neatgavę bendrovei priklausančio materialiojo turto (telefonų), kreipsimės į teisėsaugos organus dėl svetimo turto pasisavinimo.“ Netrukus gavo R.Viršilo atsakymą: „(...) neatsimenu, kad aš jais būčiau disponavęs, nes praėjo tikrai daug laiko, be to, buvau patyręs visapusišką šoką (...). Jei aš padariau įmonei piniginę žalą, prašau ją įvertinti ir aš kompensuosiu savo lėšomis.“ Ir dar pridėjo: „Šių telefonų aš ieškosiu ir, jei tikrai bus pas mane, nedelsdamas grąžinsiu. Jei nepavyks man jų rasti, prašau įvertinti įmonei padarytą žalą. Gal bus galimybė tuos telefonus nupirkti ir grąžinti, jei tikrai jų nėra įmonėje.“
Rugpjūčio 12 d. „Raseinių vandenys“ parašė, ko prašyti: „iPhone 4S White16 GB“, kurio vertė paėmimo dieną buvo 2 699 Lt, ir t. t. Nurodė ir bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, jei eksdirektorius norėtų teistis su bendrove. Po 4 dienų, rugpjūčio 26 d., R.Viršilas paprašė pateikti trečiojo telefono „iPhone 4S White 16 GB“ išdavimo aktą ir telefonų įsigijimo sąskaitą faktūrą, kad galėtų žinoti įmonei padarytos žalos dydį ir ją atlyginti. Dar paprašė paklausinėti įmonėje dirbančių žmonių, girdi, gal šie žino, kur jis buvo pasidėjęs telefonus, „galbūt telefonai buvo padėti kabinete ar palikti mašinoje.“
Galiausiai UAB „Raseinių vandenys“ direktorius S.Simonavičius paprašė, kad telefonų paieškotų policija. Gal ji greičiau ras?
