„Taip, apskundėme. Prašau, kad pakeistų teismo sprendimą ir atmestų prokuratūros ieškinį. Aš žalos nepadariu. Teismas nustatė, kad tyčios iš mano pusės nebuvo, kad visos tarnybinės nuobaudos turėjo pagrindą. Kaltina mane, kad buvau neatsargus, nes nesulaukiau po pusės metų įvyksiančio teismo sprendimo. Tuo metu pagal Valstybės tarnybos įstatymą, nuobaudai paskirti maksimalus terminas yra vienas mėnuo, tai aš negalėjau nepaskirti nuobaudos ir laukti teismo sprendimo. Logikos šitame teismo sprendime nėra jokios“, - antradienį BNS sakė R.Palaitis.
Jis teigė, kad politikų atsakomybės klausimas įstatymais nėra sureguliuotas, teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymu, nors jame rašoma, kad valstybės politikams jis netaikomas.
„Jeigu norima įvesti kokią nors personalinę atsakomybę, pirmiausia reikia parašyti atitinkamą įstatymą ir tada veikti“, - sakė R.Palaitis.
Jo skundą nagrinės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Palangoje gyvenantis R.Palaitis BNS sakė, kad nedirba samdomo darbo, užsiima finansine rinka - vertybiniais popieriais, obligacijomis.
Lapkričio 17 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro Vidaus reikalų ministerijai priteisė 15 tūkst. 907 eurus turtinei žalai atlyginti.
„Tai faktiškai precedentinė byla Lietuvoje, kada iš tokio aukšto pareigūno teismas priteisia materialinius nuostolius valstybei“, - yra sakiusi sprendimą paskelbusi teisėja Egidija Puzinskaitė.
Ji teigė, kad teismas priteisė tik dalį prokuratūros prašomos žalos, nes nenustatė, kad buvusio ministro neteisėtoje veikoje buvo tiesioginė tyčia.
„Veika buvo padaryta dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio“, – tvirtino teisėja.
Paklausta, kaip teismas skaičiavo žalos atlyginimo dydį, teisėja sakė, kad buvo paimti šeši vidutiniai darbo užmokesčiai, kai R.Palaitis nustojo eiti pareigas.
Generalinė prokuratūra iš buvusio vidaus reikalų ministro prašė išieškoti 61 tūkst. 805 eurus. Jos teigimu, tokį nuostolį ministerija patyrė dėl neteisėtų, tyčinių, sąmoningų buvusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.
Teismo sprendime rašoma, kad skirdamas O.Šarmavičiui tarnybines nuobaudas, R.Palaitis turėjo ir galėjo suprasti, kad tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, yra neadekvati, todėl neteisėta.
Kaip pranešė teismas, priimant 2010 metų kovo 9 dienos įsakymą dėl O.Šarmavičiaus atleidimo iš pareigų, tų metų sausio 25 dieną jau buvo paskelbtas teismo sprendimas, „kuris nors ir nebuvo įsiteisėjęs, pakankamai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėjo sukelti abejonių, ar yra teisinis pagrindas taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą“.
Teismo sprendime pažymima, kad yra nustatytos visos būtinosios sąlygos R.Palaičio materialinei atsakomybei taikyti.
Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O.Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.
Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O.Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.
Anot prokurorų, dėl neteisėtų vidaus reikalų ministro veiksmų VRM padaryti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti R.Palaitis, netinkamai atlikęs vadovo pareigas. Jų tvirtinimu, R.Palaičio siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų yra akivaizdus, nes per pusmetį jo atžvilgiu buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai, tad buvusio ministro veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai.
Teisėja E.Puzinskaitė sakė, kad O.Šarmavičius vis dėlto padarė tarnybinius nusižengimus, tačiau tie tarnybiniai nusižengimai buvo kvalifikuoti netinkamai, skirtos per griežtos tarnybinės nuobaudos, O.Šarmavičius neturėjo būti atleistas.
Nepaisant to, kad teismas nurodė O.Šarmavičių grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl paskirtas Valstybės tarnybos departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.
