Primename, kad praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, pagal kurią buvęs „Star 1 Airlines“ vadovas laikytas atsakingu už dalį bendrovės patirtų nuostolių (2,5 mln. Lt). Nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo pozicija ir padedamas teisininkų, buvęs vadovas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo reikalavimai jo atžvilgiu buvo atmesti. Skundas buvo motyvuojamas tuo, kad visi „Star 1 Airlines“ patirti nuostoliai buvo nulemti 2010 m. balandžio 15 d. Islandijos ugnikalnio išsiveržimo, taip pat neišvengiamos verslo rizikos, nulemtos itin sudėtingų konkrečios rinkos, kurioje bendrovė „Star 1 Airlines“ vykdė savo veiklą, sąlygų, taip pat ypač aštrios konkurencijos turizmo rinkoje.
Komentuodamas klientui palankią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ (BLS Lietuva) teisininkas Darius Orla nurodė, kad kasacinio teismo sprendimu džiaugiasi tiek pats klientas, tiek ir visa jam atstovavusi teisininkų komanda. Kartu teisininkas pažymėjo, kad nutartis yra svarbi ne tik klientui, bet ir visai Lietuvos teisės sistemai.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bene pirmą kartą plačiai pasisakė dėl galimybės taikyti vadinamąją „verslo sprendimo“ taisyklę kaip pagrindą atsisakyti vadovo atžvilgiu taikyti atsakomybę už bet kokius nuostolingus sprendimus. Kasacinis teismas precedentinėje nutartyje sutiko su skundo argumentu, kad dalyvavimas versle visada yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovės tikslams plėtoti verslą.
Todėl teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, turi būti taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.
Taikant tokį verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, apibendrintai galima konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų.
Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga,“ – komentavo Darius Orla BLS Lietuva teisininkas.
Paklaustas, ar tokia teismo pozicija neužkerta kelio apskritai reikalauti žalos atlyginimo iš žalą patyrusios bendrovės vadovo, teisininkas nurodė, kad „tokia galimybė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi jokiu būdu nėra paneigta. „Verslo sprendimo“ taisyklė nėra absoliuti ir, nors teismas plačiai nepasisakė, ji paprastai taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms. Pirma, tam, kad atsakomybė vadovo atžvilgiu būtų netaikoma, turi būti nustatytas konkretaus verslo sprendimo priėmimas.
Kitaip tariant, turi būti sąmoningas apsisprendimas, nes priešingu atveju apskritai negalima kalbėti apie sprendimą. Todėl, pavyzdžiui, jeigu vadovas, blogėjant bendrovės finansinei situacijai jokių sprendimų nepriima, o vietoje to veikia neatsakingai ir laiku nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, gintis nuo galimos atsakomybės remiantis verslo sprendimo taisykle nebus galima. Antra, verslo sprendimas turi būti priimtas jį priimančiam subjektui turint tiek informacijos, kiek jis pagrįstai laiko pakankama konkrečioje situacijoje. Tad jeigu sprendimas priimamas neįvertinus informacijos, nors ji tuo metu galėjo būti gauta ir įvertinta, toks sprendimas, akivaizdu, negali būti laikomas pagrindu gintis nuo gresiančios atsakomybės.
Trečia, sprendimas turi būti priimtas veikiant gera valia, sąžiningai ir tikint, kad jis atitinka bendrovės interesus. Ketvirta, sprendimą priimantis subjektas neturi turėti finansinio intereso į objektą (dalyką), dėl kurio priimamas verslo sprendimas. Todėl, iš tiesų, nors užsienio valstybėse teismai „verslo sprendimo“ taisyklės pagrindu apskritai atsisako po laiko peržiūrėti vadovo sprendimus, nes teismai tiesiog neturi kompetencijos ir specifinių žinių vertinti verslo vadybos sprendimų pagrįstumą ekonomikos ir verslo aspektais, kas gali sukelti atsakomybės išvengimo iliuziją, tačiau tai jokiu būdu nereiškia realaus atsakomybės išvengimo: teismai gali įvertinti, ar egzistuoja visos aukščiau minėtos sąlygos, tik kurioms esant taikoma „verslo sprendimo“ taisyklė ir atsakomybė nėra taikoma“.
Apibendrindamas komentarą teisininkas pažymėjo, kad „Verslo sprendimo“ taisyklė turėtų būti suprantama tik kaip sąžiningų juridinio asmens sprendimus priimančių subjektų apsauga nuo rizikos, kuri kyla po laiko peržiūrint nesėkmingus sprendimus. Tokiu būdu, kaip teismas pagrįstai nurodė, siekiama nevaržyti inovacijų ir drąsių verslo sprendimų, juo labiau, kad absoliuti dauguma verslo sprendimų yra priimami tuo metu net nežinant, ar jie bus sėkmingi (priešingu atveju apskritai nereikėtų kalbėti apie verslo riziką).
Todėl net nuostolingų – tačiau sąžiningai priimtų – sprendimų vėlesnė peržiūra ir tos pačios srities specialistų, t. y. kitų vadovų, jau nekalbant apie teismus, kurie neturi specialių žinių, laikytina nekorektiška (juo labiau, kad tam tikri verslo sprendimai gali būti priimami netgi iš anksto žinant, jog jie bus nuostolingi, tačiau jie gali būti pateisinami kitais verslo sprendimais ir tikslais. Pavyzdžiui, gali būti priimamas verslo sprendimas ypač greitai, todėl pigiau nei rinkos kaina, parduoti bendrovės turtą, jeigu tuo siekiama vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, kurią nutraukus bendrovei būtų iškelta bankroto byla). Šiuo atveju teismas pripažino, kad mūsų klientas buvo sąžiningas, todėl pagrįstai jo atžvilgiu atsisakė taikyti atsakomybę už bendrovės patirtus nuostolius“.
Advokatų profesinė bendrija BLS Lietuva yra viena iš verslo teisės lyderių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, siūlantis inovatyvius sprendimus viešosios ir privatinės teisės srityse. Ji yra Baltic Legal Solutions asociacijos narė, kuriai taip pat priklauso Latvijos “Kronbergs & Čukste“ ir Estijos “Glikman Alvin & Partnerid“ advokatų kontoros.
