Įtariamas nacių karo nusikaltėlis Johnas Demjanjukas antradienį iš JAV buvo deportuotas į Vokietiją, kur jo laukia teismas. „Deutsche Welle“ kalbėjo su vienu iš nedaugelio košmarą Sobiboro mirties stovykloje, kurios apsauginiu, kaip manoma, dirbo J. Demjanjukas, išgyvenusių asmenų Thomasu Blattu.
82 metų T. Blattas teigia, kad nėra svarbu, ar J. Demjanjukas bus pasodintas į kalėjimą. Jam svarbiausia yra tai, kad įtariamasis papasakotų visą tiesą.
„Deutsche Welle“: Kodėl jūs dėl šios bylos nusprendėte atvykti į Vokietiją?
T. Blattas: Nes kai aš pabėgau iš Sobiboro, pažadėjau sau, kad, jei išgyvensiu, darysiu viską, jog papasakočiau Sobiboro istoriją. Būtent tai ir darau. Aš žinau, J. demjanjukas žino daug, nes jis buvo pačiame Holokausto sūkuryje. Ir jis neigia, kad tai jis, kad jis buvo Sobiboro apsauginiu, tačiau jis juo buvo. Man nesvarbu, ar J. Demjanjukas yra kalėjime, ar ne. Aš rūpinuosi, kad jis pasakytų tiesą. O tiesa yra ta, kad jis buvo Sobiboro apsauginis.
Sobiboras nebuvo paprasta koncentracijos stovykla. Sobiboras buvo mirties stovykla. Sobiboro apsauginiai buvo paprasti žudikai. Koncentracijos stovyklose apsauginis buvo apsauginiu, prižiūrinčiu, kad žmonės nepabėgtų. Tačiau Sobibore jie buvo tiesiog žmogžudžiai.
Jūs teigėte, kad Sobiboro apsauginių tarpe kai kurie buvo sadistai.
Aš sakiau, kad jie buvo sadistai ir kad kai kurie apsauginiai pabėgo iš Sobiboro. Tačiau J. Demjanjukas nepabėgo. Jis visą laiką ten buvo kartu su naciais.
Apsauginiai buvo labai sadistiški. Mes apsauginių bijodavome labiau nei vokiečių. Aš esu tikras, kad jis buvo apsauginiu. Mano pareiga tai pasakyti. Jis turi pasakyti, dėl ko veikė Sobiboras.
Kokia bus jūsų reakcija, jei nepakaks įrodymų pripažinti J. Demjanjuką kaltu?
Aš tikiu, kad jis pasakys tiesą, papasakos apie tai, kas vyko Sobibore. Tai taps istorijos dalimi. Iš to galės pasimokyti naujoji karta. Jis matė tai, ką matė vos keli žmonės. Aš tvirtai tikiu, kad jis pasakys tiesą. Po to J. Demjanjukas gali būti laisvas. Man liudijimas yra labai svarbus ir būtent dėl to aš atvykau į Miuncheną sekti J. Demjanjuko istorijos.
Iš dalies aš apgailestauju dėl J. Demjanjuko. Jis yra senas žmogus, 89 metų amžiaus. Jis serga, turi šeimą. Tam tikru atžvilgiu aš dėl to apgailestauju. Aš manau, kad dauguma žmonių mąsto panašiai: jis yra senas vyras, daug iškentė. Tačiau aš regiu ir kitą J. Demjanjuko pusę.aš regiu jį kaip siaubingą sadistą, žmogžudį. Jis nepabėgo nuo savo darbo.
Deportuotas į Vokietiją
Įtariamas nacių karo nusikaltėlis Johnas Demjanjukas antradienį atvyko į Vokietiją po to, kai JAV galutinai nusprendė jį deportuoti. 89 metų vyras stos prieš Miuncheno teismą, kuriame jo laukia kaltinimai prisidėjus prie 29 tūkst. žydų nužudymo Antrojo pasaulinio karo metais.
J. Demjanjukas neigia kaltinimus, kad jis buvo Sobiboro mirties stovyklos apsauginis. 1952 metais į JAV atvykęs J. Demjanukas teigia, kad per karą nacių pajėgos jį suėmė gimtojoje Ukrainoje ir per visą konflikto laiką jis esą prabuvo nacių karo belaisviu.
J. Demjanjukas nuo pat kovo mėnesio kovojo prieš JAV teismo sprendimą jį deportuoti. Vyras aiškino, kad jis yra per senas atlaikyti kaltinimus Vokietijoje.
Į JAV J. Demjanjukas kaip pabėgelis atvyko 1952 metais ir įsikūrė Klyvlende, kur dirbo automobilių pramonės srityje. 1988 metais Izraelyje jis už akių buvo nuteistas mirties bausme dėl nusikaltimų žmogiškumui. Toks nuosprendis priimtas, kai keli Holokaustą išgyvenę žydai atpažino jį kaip Treblinkos mirties stovyklos prižiūrėtoją pravarde Ivanas Rūstusis.
Tačiau vėliau Aukščiausiasis Izraelio teismas panaikino mirties nuosprendį, kai iš Sovietų Sąjungos buvo gauti duomenys, esą įrodantys, jog Ivanas Rūstusis iš tikro buvo visai kitas žmogus.
Tačiau JAV teismams vis dėlto pavyko įrodyti, kad, siekdamas Amerikos pilietybės, J. Demjanjukas nuslėpė faktą, kad jis iš tikro dirbo nacių mirties stovyklos apsauginiu. 2002 metais iš jo buvo atimta JAV pilietybė. 2005 metais JAV imigracijos teismas nusprendė, kad J. Demjanjukas gali būti išduotas Vokietijai, Lenkijai ir Ukrainai.
Galiausiai šių metų kovą Miuncheno prokurorai išdavė arešto orderį, kuriame kaltina J. Demjanjuką prisidėjus prie 29 tūkst. žydų nužudymo.
