„Šalis, kuriai prisiekiau ištikimybę, nebeegzistuoja“, – sakė jis Radio Free Europe/Radio Liberty Ukrainos tarnybai, išnagrinėjusiai dokumentus, susijusius su V. Amosovo tarnybos Rusijos kariuomenėje stažu.
Neseniai bevaikščiodamas Kyjivo centru, V. Amosovas stabtelėjo prie sunaikintos Rusijos karinės technikos ekspozicijos.
„Šie vaikinai nesuprato, dėl ko jie miršta, – sakė jis. – Džiaugiuosi, kad jie čia niekada neatvyko. Džiaugiuosi, kad stovime laisvame, klestinčiame mieste. Tuo pačiu man gaila vaikinų, kurie buvo šiose mašinose. Jie būtų galėję nugyventi savo gyvenimus, jei Rusija būtų normali šalis“.
Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Amosovas buvo tarp nedaugelio rusų, kurie buvo pasirengę kovoti Kyjivo pusėje.
„Paskambinau Ukrainos ambasadai, bandžiau susisiekti su „Laisvosios Rusijos“ legionu, – pasakojo jis, kalbėdamas apie karinį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vienetą, kuriame tarnauja rusų perbėgėliai ir rusai bei baltarusiai savanoriai, kovojantys prieš Rusijos kariuomenę. – Tačiau nieko nepešiau. Jau buvau beveik pasidavęs“.
Tačiau 2022 m. lapkritį Lenkijoje susikūrė „Pilietinė taryba“ – rusų emigrantų organizacija, renkanti savanorius kovai už Ukrainą. Pirmiausia, ši grupė kviečia Rusijos piliečius, kurie nėra etniniai rusai, pavyzdžiui, totorius, baškirus, čečėnus ir kitus. V. Amosovas yra etninis jakutas iš Sibiro Sachos Respublikos, dar vadinamos Jakutija.
Tikisi užsitarnauti pasitikėjimą
Rusijos saugumo tarnybos ilgą laiką infiltruodavo šnipus ir provokatorius į opozicinių grupuočių gretas – tokia praktika prasidėjo dar caro laikais, o dažnai galima išgirsti ir posakį, kad nėra tokio dalyko kaip buvęs GRU pareigūnas. Taigi V. Amosovas nenustemba, kai jo paklausia, kaip juo galima pasitikėti.
„Niekada nėra jokių garantijų, – sakė jis. – Tačiau tikiuosi, kad savo tarnyba ir darbu prieš Rusiją užsitarnausiu pasitikėjimą“.
Radio Free Europe/Radio Liberty negalėjo nepriklausomai patikrinti V. Amosovo pasakojimo apie jo praeitį, tačiau jo pateiktus faktus patvirtino tarnybos dokumentai. Jis sakė, kad buvo ne kartą tikrintas Ukrainos saugumo ir karinių struktūrų.
„Aš perėjau visus įsivaizduojamus ir net neįsivaizduojamus patikrinimus, – tvirtino jis. – Vien tai, kad dabar kalbu su tavimi, parodo, kad juos perėjau“.
„Esu pasirengęs vykti į Rusijos teritoriją, – pridūrė jis, – ir sunaikinti ten esančius priešus. Mano tėvynės priešai yra tie, kurie palaiko V. Putino vyriausybę. Mano tautiečiai, pasirodo, tapo tamsiųjų jėgų tarnais“.
Nepagrįsti Maskvos teiginiai, kad Ukrainą kontroliuoja fašistai, V. Amosovui kelia juoką. „Nėra valstybės, kuri būtų labiau fašistinė, nei Rusija“, – sakė jis.
Buvo mokomas būti imperialistu
Kad V. Amosovas pakeis savo nuomonę, buvo galima numanyti jau seniai – šios transformacijos sėklos buvo pasėtos dar jo karinės karjeros pradžioje. Pasak vyro, jis yra dviejų Maskvos karų Čečėnijoje veteranas ir yra baigęs vienus prestižiškiausių šalies karinių institutų. Žvelgdamas į praeitį, jis teigia, kad buvo mokomas būti „imperialistu“.
„Esu Sovietų Sąjungos produktas“, – sakė jis.
Jis pasakojo, kad karai Čečėnijoje jį „išblaivė“. „Dėl propagandos maniau, kad ten gyvena realūs banditai. Bet ten mačiau tik paprastus žmones ir aiškiai supratau, už ką jie kovoja. Tai buvo žmonių karas už laisvę“, – teigia V. Amosovas.
Tuo metu jis nusivylė rusų karininkais. „Mane mokė, kad karininkai yra geriausi šalies žmonės, – sakė V. Amosovas. – Bet tada pamačiau, kokie jie tampa, kai 10 dienų negauna gerti. Buvo tokių, kurie viską tiesiog sujaukė. Buvo ir tokių, kurie pardavė savo ginklus. Buvo tokių, kurie mus tiesiog išdavė ir pasiuntė būti paskerstiems“.
Nepaisant to, vyras „turėjo vidinį įsitikinimą“, kad turi atlikti savo pareigą ir „ginti tėvynę“. Po karo V. Amosovas buvo įdarbintas GRU, kur buvo apmokytas naudoti matematinius modelius, siekiant rasti pažeidžiamą šalies ekonomikos tašką.
„Bet kokia sudėtinga techninė sistema turi silpną vietą, – pasakojo jis. – Šiais laikais gyvenimas negali vykti be elektros. Netgi visų išmaniųjų telefonų išjungimas kelioms valandoms gali turėti didelį poveikį ekonomikai“. Galutinis tokios veiklos tikslas, pasak jo, buvo „sunaikinti ištisas šalis.“
Dažnai susidūrė su rusų šovinizmu
V. Amosovas teigia, kad kaip etninis jakutas dažnai susidūrė su etninių rusų rasizmu ir šovinizmu. Jis sakė, kad didžiuosiuose Rusijos miestuose asmenys neretai yra sustabdomi policijos ar sulaukia praeivių priekaištų vien todėl, kad kalba jakutų kalba.
„Kai nuvykau į Maskvą ir įėjau į metro stotį, mane iškart sustabdė, – prisimena vyras. – Kadangi esu „ne rusas“ mane išgelbėjo tik dokumentai, įrodantys, kad esu saugumietis. Su manim buvo elgiamasi kaip su antrarūšiu piliečiu“.
„Nuo tada, kai atvykau į Ukrainą, manęs nė karto nepaprašė parodyti mano paso, – pridūrė V. Amosovas. – Manęs dar nė karto nesustabdė policija“.
Pasak V. Amosovo, jis dar labiau nusivylė, kai V. Putino Rusija tapo vis labiau autoritarinė.
„Buvo sunku žiūrėti, kaip žmonės yra mušami, – Radio Free Europe/Radio Liberty sakė V. Amosovas. – Ir įkalinami. Galvojau – ar negalime susiburti ir pasipriešinti?“
V. Amosovas aktyvią tarnybą paliko dar prieš 2014 metus, kai Rusija užėmė Ukrainos Krymo regioną ir pradėjo kurstyti separatistinį karą rytinėse Ukrainos dalyse.
Jis sakė tikintis, kad Rusijoje yra daug užgniaužto įniršio, kuris tam tikru momentu turėtų prasiveržti, nes karas Ukrainoje susilpnino centralizuotą Rusijos sistemą.
„Ar galite įsivaizduoti, kiek matysime neapykantos po Rusijos žlugimo, – tvirtino jis. – Žmonės prisimins incidentus, kurie įvyko dar prieš 100 ar net 200 metų“.
V. Amosovo nuomone, Maskvos agresija prieš Ukrainą 2014-aisiais buvo Rusijos „pabaigos pradžia“. „Iš karto tai supratau“, – pareiškė jis.
