J.M.Ayrault, 66 metų buvęs ministras pirmininkas, perima Prancūzijos diplomatijos vadovo postą, iš jo pasitraukus politikos veteranui Laurentui Fabiusui, kuris turėtų būti paskirtas Prancūzijos Konstitucinio Teismo pirmininku.
Puikiai vokiškai kalbančio J.M.Ayrault šios šalies kultūros išmanymas turėtų suteikti jam pranašumą bendradarbiaujant su Berlynu ir sprendžiant Europos Sąjungai iškilusias opiausias problemas, kaip pavyzdžiui migrantų krizė.
Jis nurungė kitą šio posto siekusią kandidatę aplinkos apsaugos ministrę Segolene Royal, F.Hollande'o keturių vaikų motiną.
Šiek tiek papurtydamas savo socialistinę vyriausybę, F.Hollande'as dar pasiūlė Prancūzijos Žaliųjų partijos (EELV) narę Emmanuelle Cosse būsto ministre, ir viceministrais paskyrė dar du už ekologiją pasisakančius politikus.
Manoma, kad šiuo žingsniu F.Hollande'as siekia laimėti kairiųjų stovyklos rinkėjų palankumą prieš 2017 metų rinkimus, kuriuose šiuo metu itin nepopuliarus prezidentas sieks antros kadencijos.
F.Hollande'as „privalo bet kokia kaina sustiprinti savo politinę bazę“, sakė prezidentui artimas šaltinis prieš vyriausybės pertvarkymą.
„Mes negalime eiti į prezidento rinkimus, socialistų šeimai nepalaikant jų kandidato ir be ekologų paramos“, – sakė kitas prezidentui artimas šaltinis.
Prancūzijos Žaliųjų partija atsisakė dalyvauti vyriausybėje 2014 metais, kai premjeru buvo paskirtas M.Vallsas (Manuelis Valsas), kuris buvo laikomas Socialistų partijos dešiniuoju. Nuo to laiko partiją skaldė nesutarimai, svarstant, ar jai reikėtų sugrįžti į koaliciją.
Anot apžvalgininkų, vienas bene geriausių J.M.Ayrault bruožų yra tai, kad jis neturi jokių ambicijų siekti prezidento posto, ne taip kaip daugelis iki jo buvusių premjerų.
Dabar jis pateks į vyriausybę, kuriai vadovauja verslumą palaikantis M.Valsas, kuris, beje, 2014-ųjų pavasarį buvo pagrindinis iniciatorius, kad J.M.Ayrault atsistatydintų.
