„Iš tiesų Maskvos kontrolė „liaudies respublikose“ yra visa apimanti,“ – tikina buvęs DLR politikas, sprukęs iš smogikų kontroliuojamos teritorijos 2014-ųjų rudenį. Jo teigimu, visi svarbūs sprendimai „buvo priimami Maskvoje“, o į „pagrindines valdžios pareigas buvo paskiriami rusų karininkai ir civiliai ekspertai“. „Donecko ir Luhansko liaudies respublikos nuo pat pradžių iki pabaigos buvo Kremliaus projektas destabilizuoti Ukrainą – mes, vietiniai, buvome tik kalbančios galvos,“ – pažymėjo buvęs DLR atstovas.
Vyras pripažino, kad jis pats „anksčiau buvo slavofilas ir Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos sąjungos šalininkas“. „Tačiau taip buvo iki tol, kol aš nesužinojau visos teisybės, besislepiančios DLR“. Pavyzdžiui, Aleksandras Borodajus ir Igoris Girkinas (vieni iš pagrindinių „revoliucijos“ Ukrainos rytuose veikėjų praėjusiais metais) yra Rusijos piliečiai, abu turi karinės patirties. Pastarasis netgi buvo JAV ir ES valstybėse identifikuotas kaip „einantis pareigas saugumo darbuotojas“. Pagal Rusijos pavyzdį 2014-ais sukurtai „Nacionalinio saugumo ministerijai“ iki 2015-ųjų kovo vadovavo Andrejus Pinčukas – buvęs Padniestrės, kurią kontroliuoja Maskva, struktūrinis tarnautojas.
„Tai buvo eilinis rutininis susirinkimas. Aukštas pareigas užimantys DLR asmenys aptarinėjo ekonominius klausimus, tačiau tuomet mus nutraukė vieno iš Donecko verslininkų, kuriam priklauso didelis verslo biurų kompleksas, skambutis, – pasakoja buvęs politikas apie praėjusių metų vasarą vykusį pasitarimą. – Jis pareiškė, kad pas jį atvyko dešimt ginkluotų asmenų ir įsakė apleisti pastatą per 24 valandas. Iš karto po to vicepremjeras Kaliuskis paskambino tuometiniam DLR premjerui Aleksandrui Borodajui, kurį atsiuntė Maskva. Tačiau A. Borodajus atsakė: „Nesikiškit. Tai GRU įsakymas. Nuo to momento pastatas tapo jo štabu Donecke“. Po to, kai verslininkas apleido pastatą, ten išvažiavo GRU. Ir tą pačią akimirką aš suvokiau, kad mes, vietiniai, iš tiesų nieko nesprendžiame“.
Paskutiniu metu, anot pašnekovo, Maskva „skiria į DLR vadovybės vietas mažiau žinomus vietinius“. Pavyzdžiui, rusą A. Borodajų pakeitė A. Zacharčenka, Pinčukas taip pat perdavė darbus savo kolegai iš Luhansko. „Tačiau iš esmės visi svarbiausi kadrų sprendimai, kiekvienas planas ir ministerijų biudžetai tiek DLR, tiek LNR yra siunčiami patvirtinti į Maskvą“. Viskas finansuojama taip pat iš Maskvos. „Pinigus atveža grynais per sieną. Anksčiau pagrindiniu kasininku, kurį siuntė Kremlius, buvo Leonidas Simuninas. Jis perduodavo pinigus pagrindiniams vadovams, kurie po to jau išdalindavo likusiems,“ – pasakojo šaltinis. Kremlius „Sueddeutsche Zeitung“ leidiniui paneigė tvirtinimus, kad L. Simuninas dirba ar kada nors yra dirbęs Kremliaus administracijoje.
Tūkstančiai iš Rusijos atvykusių savanorių, „Rusijos pravoslavų armijos“ smogikų, čečėnų padalinių ir kazokų, uždirbinėja Ukrainos rytuose pinigus, tikina pašnekovas. „Eilė savanorių grupuočių sistemingai vogė automobilius, konfiskuodavo nekilnojamąjį turtą ir vykdė žmonių grobimus, – teigia jis. – Elitinius pastatus ir požeminius garažus tikrino ieškodami prabangių mašinių, kurias vėliau tiesiog atimdavo. Jeigu kažkurie ministrai dėl to protestuodavo, Girkinas iškart sakydavo jiems, kad neverta kištis. Žmones, kuriuos pagrobė, dažniausiai tekdavo išsipirkti giminaičiams“. „Gali teigti, kad vien tik Donecke keli šimtai rusų užima pagrindinius postus karinėje ir civilinėje vadovybėje,“ – konstatuoja pašnekovas.
