Vienas žymiausių Europoje ekonomistų, buvęs Lenkijos finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad skolų krizę išgyvena ne visa euro zona, o tik kelios šalys. Jo nuomone, baimės dėl antrosios krizės bangos yra perdėtos, o Lietuvai teisingas žingsnis dabar būtų siekti įsivesti eurą.
Teigiama, kad dėl buvusio finansų ministro L. Balcerowicziaus reformų Lenkija lengviau išgyveno perėjimą iš socializmo į liberalią ekonomiką. Bet dėl to jis ne itin mėgiamas lenkų.
– Prieš porą metų per krizę jūs sakėte, kad Baltijos šalys iškops, net jeigu atsidurtų giliausioje duobėje, kad debesys ims sklaidytis. Kokios prognozės dabar?
– Iš tiesų, kai Baltijos šalys ėmė grimzti į nuosmukį, jos ėmėsi labai ryžtingų priemonių padėčiai suvaldyti, ir ūkis ėmė augti. Čia kaip medicinoje – ten, kur tos priemonės buvo atidėliojamos, ūkis kenčia kaip ligonis. Pažiūrėkite, kas dedasi Graikijoje. Taigi, jeigu Baltijos šalys, taip pat ir Lietuva, laikysis valstybės finansų drausmės, tolesnių laisvosios rinkos reformų, esu tikras, kad jos ir toliau vysis turtingas Vakarų šalis. Juk tuo suinteresuota visa visuomenė.
– Ar pagrįsti būgštavimai dėl antrosios krizės bangos?
– Manau, kad ta baimė perdėta. Šalyse, kurios atideda savo problemų terapiją, nuosmukis gali tęstis, bet kitur, tokiose kaip Baltijos šalys, kurios žengė būtinus žingsnius, padėtis gerės.
– Daugeliui šalių euro zona buvo svajonė, bet ar verta jos siekti, kai euro zona pati išgyvena gilia krizę?
– Nesutinku su tuo, kad visa euro zona nugrimzdo į gilią krizę. Ne visa. Kalbame apie Graikiją, Airiją, Portugaliją, Italiją, nors padėtis Italijoje geresnė. Iš kitos pusės turime Europos Šiaurės šalis, Vokietiją, Suomiją, Nyderlandus Austriją, kuriose padėtis nepalyginti geresnė. Tai rodo, kokie skirtumai euro zonoje, o jie kyla dėl ekonominės politikos kokybės. Taigi, jeigu Baltijos šalys ir toliau laikysis finansų drausmės, tęs reformas, tai įstodamos į euro zoną jos prisidės prie tos geresnės grupės, Europos Šiaurės šalių. Tai jau padarė Estija.
– Jūsų nuomone, Graikija turi likti euro zonoje?
– Geriausia išeitis Graikijai – likti euro zonoje, bet ji turi daryti tai, kas Lietuvoje jau padaryta – mažinti valstybės išlaidas, arba tai, kas Lietuvoje jau anksčiau buvo daroma – siekti lanksčios darbo rinkos, kad ekonomika būtų privačiose rankose. Jeigu Graikija ims pavyzdį iš Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, galės įveikti sunkumus.
– Kokia jūsų nuomone apie siūlymus Europos Sąjungoje kurti bankininkystės sąjungą?
– Kai dėl bankų sąjungos, tai reikia daugiau konkretumo, kad galėtume vertinti šią iniciatyvą. Jos tikslas yra teisingas, ja norima kiek atidalyti valstybę nuo bankų. Bet ar siūlomos priemonės iš tiesų teisingos, reikia daugiau informacijos.
– Kaip jūs vertintumėte perspektyvą, kad euro zona gali turėti atskirą biudžetą?
– Kol kas tai tik šūkis, mažai konkretumo. Bet Europos Sąjungos, euro zonos šalims reikia drausmės, kad skolos neišaugtų taip, kaip Graikijoje. Tam yra finansų reguliavimo taisyklės, ir, mano nuomone, nereikia jokio atskiro biudžeto euro zonai.
– Ar teisinga, kad Briuselis galės vetuoti suverenios šalies biudžetą, jeigu pasirodys, kad jis neatitiks reikalavimų?
– Nežinai, ar tai įmanoma, svarbiausia, kad prisidėtų prie finansų drausmės, stabilumo šalyse, kurioms to reikia. Bet svarbiausia, kad atskirose šalyse, tokiose kaip Lietuva, Lenkija, Vengrija, išliktų vidaus jėgos, kurios prižiūrėtų, kad valstybės skola perdaug neišaugtų. Tai svarbiausia – kad pačioje visuomenėje būtų tokios jėgos, kurios stebėtų, ar valstybės ko nors nedaro visuomenės nenaudai, ar išlaidos perdaug neišaugo.
– Kitos šalys pavydėjo Lenkijai, kaip ji lengvai išgyveno krizę. Kokia padėtis dabar?
– Lenkija išvengė nuosmukio pirmiausia dėl to, kad pas mus nebuvo kreditų bumo. Be to, Lenkijos ekonomikos apimtis gerokai didesnė negu Lietuvos. Todėl ji mažiau priklauso nuo aplinkinio pasaulio, ne tokia jautri dideliam prekybos sukrėtimui. Dabar Lenkijos ekonomika juk taip pat lėtėja. Šiemet augimas sudarys 2,5 proc., kitais metais – taip pat. Tad Lenkijai būtinos tolesnės reformos, kad jos ekonomika būtų stabilesnė ir konkurencingesnė.
J. Paškevičiūtė
