Po laivo „Bulgarija“ katastrofos Volgoje praėjo vos kelios paros, tačiau dėl daugiau nei 100 žmonių žūčių jau sulaikyti pirmieji įtariamieji. Tai nebūdinga didelių katastrofų tyrimams, pripažįsta patys tyrimo organai.
[papildyta 20:00] Buvęs laivo kapitonas Jevgenijus Miniajevas tvirtina, kad laivo savininkas šantažavo jį ir visą įgulą. Mėnesio darbą šiame laive kapitonas atsimena kaip didžiausią košmarą.
Pasak J. Miniajevo, laivo savininkas Andrėjus Smirnovas visada delsdavo ekipažui mokėti algą, kartais to nedarydavo net keletą mėnesių.
„Laivas buvo labai prastos būklės, bet jo savininkas nekreipė į tai jokio dėmesio ir neskyrė pinigų restauravimui“, – teigia kartu su žmona laive dirbęs J. Miniajevas.
Žuvusį kapitoną Aleksandrą Ostrovskį jis pažinojo 10 m. ir teigia, kad toks aukštos klasės specialistas tikrai nėra kaltas dėl laivo katastrofos.
J. Miniajevas mano, kad kapitonas buvo priverstas plaukti blogu oru, nes savininkas liepė, nenorėdamas prarasti pinigų : „Iš šito laivo jis bandė išsunkti kuo daugiau pinigų“, – atvirauja J. Miniajevas.
[papildyta 16:04] Narai gerokai praplės nuskendusio laivo „Bulgarija“ aukų paieškos teritoriją, pranešė Tatarstano respublikos prezidento spaudos tarnyba.
„Paieškų teritorija Volgos upėje bus padidinta 190–ia kilometrų, šiandien bus išsiųstas pastiprinimas gelbėtojų komandoms“, – teigė spaudos tarnyba.
Trečiadienį buvo patvirtinta, kad aukų skaičius padidėjo iki 100, dar apie 29–ių keleivių likimą nėra nieko žinoma.
Pasak Nepaprastųjų situacijų ministerijos, laivu plaukė 208 žmonės – 99 moterys, 43 vaikai ir 66 vyrai. Artimieji atpažino 90–ies aukų kūnus.
Nelaimės vietoje dirba daugiau nei 1 tūkst. žmonių, tarp kurių – 195 narai.
[papildyta 12:54] Kaip žinia, du laivai praplaukė pro šalį ir nesuteikė pagalbos skęstančiam laivui „Bulgarija“. Sausakrovis „Arbatas“ ir vilkikas „Dunajskij 66“ – tai laivų, kurių kapitonai nesuteikė pagalbos, pavadinimai. Transporto ministras žadėjo juos nubausti, buvo pradėta baudžiamoji byla.
Išaiškėjo, kaip vieno iš šių laivų kapitonas paaiškino savo elgesį katastrofos metu: apsukti arba atkabinti baržas būtų užtrukę daug laiko, todėl gavęs į pagalbą atskubėjusios „Arabellos“ kapitono leidimą, jis nieko nedarė.
Laikraštis „Izvestija“ paviešino vilkiko kapitono raportą, kuriame jis tvirtina, kad buvo pasiruošęs atskubėti į pagalbą, bet to neprireikė.
Netoli tragedijos vietos susitiko laivas „Arabella“ ir vilkikas „Dunajskij–66“. „Arabellai“ iki įvykio vietos liko 15 minučių kelio, o vilkikui krovinio išformavimui ir atvykimui į tragedijos vietą būtų prireikę daugiau nei valandos.
„Dunajskij 66“ kapitonas sustabdė laivą ir paklausė „Arabellos“ kapitono, ką šis ketina daryti. Pastarasis pasakė, kad pagalbos nereikia, kadangi laivas ilgai plauktų iki plaustų.
Pramoginio motorlaivio tragedijos priežastys dar yra tiriamos, tačiau akivaizdu, kad pirmiausiai tai įvyko dėl nesuvaldomo nuomininkų gobšumo – dėl pelno laivo eksploatuotojai taupė net elementarius dalykus.
Per pastaruosius 10 metų „Bulgarija“ kapitalinis remontas buvo atliekamas du kartus, dar vienas remontas buvo planuojamas 2012 metais, pasakojo Permės laivų taisyklos viršininkas, kur kiekvieną sezoną buvo atliekama laivo techninė apžiūra ir būtinas remontas.
Šiemet buvo atliekama tik techninė apžiūra ir laivą apžiūrėję darbuotojai patvirtino, kad jo būklė buvo „patenkinama“.
Vieno iš laivų taisyklos cechų viršininkas Andrėjus Molodcovas patikino, kad jokių rimtų defektų techninės apžiūros metu nebuvo aptikta: „Per žiemą kai kurie vamzdžiai supuvo, buvo problemų su šildymu – neveikė boileriai, kurie šildo kajutes“.
A. Molodcovas taip pat papasakojo, kad „laivo ekipažas buvo jaunas ir blogai apmokytas, kai jie pradėjo tikrinti darbą ir paleido vandenį, viskas ėmė tekėti“.
„Teko viską perdaryti iš naujo, galiausiai remontas užtruko dvejomis savaitėmis ilgiau. Dėl to du laivo reisai buvo nutraukti. Man skambino šeimininkė ir šaukė į ragelį: „Aš patiriu nuostolius!“, – prisiminė jis.
A. Molodcovas paaiškino, kad smulkūs remonto darbai turi būti atliekami pačios laivo komandos, bet kadangi ji buvo nepatyrusi, nuomininkai kreipėsi pagalbos į profesionalus, kad galėtų pagreitinti laivo paruošimo naujam sezonui procesą.
Specialistų teigimu, į laivą reikėjo investuoti dar 7 milijonus rublių (apie 600 tūkstančius litų), kad juo būtų saugu plaukti.
Išgyvenę „Bulgarija“ ekipažo nariai „Lifenews“ papasakojo, kad buvo atvejų, kai jie atsisakydavo plaukti senu, surūdijusiu, avarinės būklės laivu, bijodami dėl savo gyvybių. Tačiau nuomininkas, jaudindamasis dėl pelno, priversdavo juos vykdyti suplanuotus reisus. Tyrėjai mano, kad būtent taip ir įvyko šį kartą.
Liudininkai tikina, kad patyręs kapitonas Aleksandras Ostrovskis nenorėjo plaukti ir šį kartą dėl blogo oro ir laivo būklės, tačiau kažkas jį gerai „užspaudė“.
Sulaikytas nuskendusio laivo „Bulgarija“ savininkas
Laivo „Bulgarija“ tragedijos versijos išsisklaido – tikroviška tik viena
Mergaitė padėjo tėvams išsigelbėti iš skęstančio laivo „Bulgarija“, o pati žuvo
