„Daugeliui žmonių įdomu, kodėl laimėjus rinkimus, vyksta tokia kova dėl postų ministerijose, agentūrose. Oficialiai skelbiama, kad viskas daroma dėl skaidrumo ir viešumo, tačiau labiausiai siekiama įdarbinti savo žmones ten, kur sukasi dideli finansiniai srautai. Įgavęs teisę šiuos srautus kontroliuoti, gali nukreipti juos ten, kur nori“, — sako Kastytis Braziulis, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos skyriaus viršininkas.
K. Braziulis, darbo VSD metu buvęs atsakingu už energetikos, finansų, transporto sektorius, taip pat už valstybės paslapčių apsaugą įvairiose ministerijose, radijo „Laisvoji banga“ eteryje apibūdino savo sukurtas valstybės korupcinio išsigimimo stadijas. Aukščiausioje jų, sisteminėje — korupcijos stadijoje, pasak K. Braziulio, reikalingi žmonės, gebantys mąstyti korupcinėmis schemomis — organizuoti darbą taip, kad būdami valdžioje kuo daugiau uždirbtų:
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje laimėję rinkimus, pastato savo žmones į reikiamas vietas. Štai, tokia puiki vadovė, kaip „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė, pasirodo yra visiškai nereikalinga. Kodėl? Nes ji — nėra savas žmogus“,— teigė K. Braziulis.
Jo nuomone, prie ministerijų įsikūriosios, už ES lėšas atsakingos viešosios įstaigos, reikalingos pinigų plovimui, o įvertinus jas pagal korupcijos kriterijų paaiškėtų, kad didžiosios dalies šių įstaigų tektų atsisakyti:
„Lietuvoje dauguma tokių agentūrą naudos neduoda. Jos skirtos pinigams išimti, ar perleisti, paskirstant lėšas pagal norus. Išanalizavę jas pagal korupcinį kriterijų, tikriausiai 80 procentų jų atsisakytume“, — spėja buvęs VSD darbuotojas.
Paklaustas, kodėl toks vertinimas oficialiai neatliekamas, K. Braziulis tvirtino, kad esamų kovos mechanizmų su korupcija Lietuvoje pakanka:
„Įstatymų kūrimą ir kitus valstybėje vykstančius procesus vertina VSD, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, visuomeninės organizacijos. Kiekviena įstaiga turi antikorupcines programas. Tačiau viskas priklauso nuo politinės valios. Kuris specialiųjų tarnybų vadovas imsis aktyvių veiksmų prieš politikus? Neįsivaizduoju. Jis kitą dieną liktų be darbo“, — svarstė Lietuvos kontržvalgybos pulkininkas leitenantas.
Paprašytas pakomentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, kad ant vienos tokių — Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo— agentūros, dėl sąsąjų su Darbo partija (agentūros valdybos pirmininku paskirtas „darbietis“ Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, agentūros direktorė Rasita Kraujelytė-Noreikienė ėmėsi įmonės reorganizavimo, priimadama naujų darbuotojas, kaip be konkurso įdarbintas Darbo partijos narys Žilvinas Putramentas), krenta įtarimų šešėlis, K. Braziulis sakė, kad čia akivaizdi politinė - biurokratinė korupcija:
„Jei Lietuvoje viskas vyktų sąžiningai, atėjus naujai valdžiai nebūtų jokio poreikio keisti žmones. Žmonės, įgavę sprendimo teisę, visur paskirsto savus tam, kad šie galėtų tenkinti savo asmeninius interesus“, — mano K. Braziulis. Visgi, buvęs kontržvalgybininkas visos kaltės partijoms neverčia:
„Partijos tėra įrankis. Tai įtakų grupės naudojasi partijų ir verslininkų paslaugomis“, — tęsė K. Braziulis, pridurdamas, kad be pažinčių valstybės valdymo struktūrose, joks verslas Lietuvoje, išskyrus aukštųjų technologijų, negali klestėti:„Jis paprasčiausiai negaus valstybės užsakymų arba Europos sąjungos lėšų.“
K. Braziulio teigimu, galimybė defektyviai orotis su korupcinėmis schemomis priklauso nuo politinės valios:
„Reikia keisti rinkimų sistemą, kai kandidatai renkami pagal partijų pateiktus sąrašus. Jie sudaro šansus į Seimą patekti žmonių nerenkamiems kandidatams“,— kalbėjo buvęs kontržvalgybininkas.
