Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo bylą, kurioje buvęs prokuroras K.Džiautas reikalauja, kad Lietuva pakeistų įstatymus ir leistų privačiame sektoriuje įsidarbinti buvusiems KGB kadriniams darbuotojams. Sprendimas bus skelbiamas po beveik dviejų savaičių.
Pagal 1999 metais priimtą Liustracijos įstatymą, buvusių okupacinių specialiųjų tarnybų bendradarbiams uždrausta dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti privačių detektyvų paslaugas ir dirbti su vaikais švietimo srityje.
2004-ųjų liepą EŽTT pripažino, kad Lietuva tokiais apribojimais privačiame sektoriuje pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Buvusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro K.Džiauto ir buvusio Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojo Juozo Sidabro skundus dėl jų teisės būti nediskriminuojamiems ir pasikėsinimo į privataus gyvenimo apsaugą Strasbūro teismas tuomet patenkino iš dalies.
Lietuvos Vyriausybė buvo įpareigota abiem nukentėjusiesiems skirti kompensacijas po 7 tūkstančius eurų (daugiau nei po 24 tūkstančius kitų), nors žalai atlyginti jie reikalavo beveik pusės milijono litų. Be to, Vyriausybė turėjo padengti teismo išlaidas.
K.Džiautas dabar skundžia Vyriausybę teismui dėl to, kad Liustracijos įstatymo nuostata dėl buvusių KGB darbuotojų įsidarbinimo privačiame sektoriuje liko nepakeista. Taip pat jis siekia kompensacijos už patirtą neturtinę žalą.
K.Džiautas teismui teigė, kad Lietuvos valstybė, nevykdydama EŽTT sprendimo, kuriame konstatuota, kad jo atžvilgiu buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, iki dabar pažeidinėja žmogaus teises.
Jis teigė tikėjęs, kad Lietuvos valstybė, laikydamasi šios konvencijos, panaikins žmogaus teises pažeidžiančias normas. Tačiau įstatymas dėl buvusių SSRS valstybės saugumo darbuotojų vertinimo ir kadrinių šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos vis dar svarstomas. K.Džiautas teigia dėl valstybės delsimo ir neveikimo patyręs neturtinę žalą.
Įstatyme numatyti apribojimai, susiję su darbu privačiame sektoriuje, jam sukėlė nepatogumų, dvasinių sukrėtimų. Apribojimai pažemino jį kitų žmonių atžvilgiu, pablogino jo reputaciją.
Vyriausybės atstovė Margarita Šakalytė prašė K.Džiauto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji teismui paaiškino, kad K.Džiautas nepagrindžia žalos padarymo fakto ir dydžio, nepateikė įrodymų, jog negalėjo įsidarbinti ar buvo atleistas iš darbo pritaikius minėtąjį įstatymą.
K. Džiautas į sovietinį KGB atėjo dirbti 1990 metų rugpjūčio 24 dieną, praėjus penkiems mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo. Iš tarnybos KGB jis išėjo 1991 metais.
1999 metų gegužę K.Džiautas buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje, vykdant įstatymą dėl buvusių SSRS saugumo komiteto pareigūnų darbinės veiklos apribojimo.
Apie K. Džiauto veiklą sovietų saugume pažymą pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) bei Valstybės saugumo departamentas (VSD). Remiantis šios pažymos išvadomis, K. Džiautas negalėjo toliau dirbti prokuratūroje.
Tačiau su išvadomis K.Džiautas nesutiko ir kreipėsi į tuometinį Aukštesnįjį administracinį teismą. Taigi dėl jo manymu, pažeistų teisių, prokuroras Lietuvos teismuose bylinėjasi jau 7 metai.
Prokuroras yra sakęs, kad 1990 metų rugpjūtį-lapkritį jis dirbo tuometinio Lietuvos SSR KGB tardymo skyriuje tardytoju ir tyrė medžiagą dėl žmonių trėmimų iš Lietuvos.
Seimas pernai rudens sesijos metu nesuspėjo priimti kelerius metus Seime strigusio vadinamojo Liustracijos įstatymų pataisų paketo, kuriame, tarp kitų nuostatų, buvo ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimą įgyvendinanti nuostata, naikinti kai kuriuos darbinius apribojimus kadriniams KGB darbuotojams.
Pakeitus įstatymą, pareigų sąrašas, kurių 10 metų negalėtų užimti buvę kadriniai sovietų saugumo struktūrų darbuotojai, sutrumpėtų - būtų panaikintas draudimas dirbti privačiose struktūrose, taip pat leista užimti kai kurias pareigas ir valstybės tarnybos struktūrose.
REKLAMA
