Buvęs kalinys sėja baimę

Nors buvusiam kaliniui vos per dvi­de­šimt me­tų, jo biog­ra­fi­jo­je – tre­ji me­tai ka­lė­ji­mo už ne­pil­na­me­tės iš­prie­var­ta­vi­mą. Pa­lei­do atlikus pu­sę baus­mės. Kai jis su­grį­žo, kai­mas pra­ra­do ra­my­bę. Su sa­vo kom­pa­ni­ja nak­ti­mis brau­na­si pas miegan­čius žmo­nes, ty­čio­ja­si. Va­ži­nė­ja au­to­mo­bi­liu, nors ne­tu­ri tei­sės vai­ruo­ti. „Tu­rė­tų bū­ti už gro­tų“, – pik­ti­na­si kai­mo žmo­nės.

Įka­lin­ti sa­vo bai­mės

Vie­no Kel­mės ra­jo­no kai­mo žmo­nės pa­si­kvie­tė žur­na­lis­tę, ne­ga­lė­da­mi ap­si­kęs­ti po kai­mą siau­tė­jan­čio bu­vu­sio ka­li­nio.

Sut­ri­ku­sios se­nu­tės, iš­si­gan­du­sios ma­ža­me­čių vai­kų mo­ti­nos. Pa­si­me­tęs kai­mo se­niū­nai­tis.

Pa­si­da­ly­ti sa­vo bai­mė­mis su­si­rin­ko ke­lio­li­ka žmo­nių. Jie vie­ną po ki­tos ri­kiuo­ja iš ka­lė­ji­mo grį­žu­sio prie­var­tau­to­jo nuo­dė­mes, bet ne­no­ri skelb­ti nei sa­vo pa­var­džių, nei kai­mo. Bi­jo.

Gra­si­ni­mai liu­dy­to­jams

„Mes liu­di­jom prie­var­ta­vi­mo by­lo­je, – pa­sa­ko­ja kai­me gy­ve­nan­tis vy­ras. – Ne­ga­lė­jom ne­liu­dy­ti. Mer­gai­tę išprievartavo jos pa­čios na­muo­se. Su­lau­žė žan­di­kau­lį. Kai prie­var­tau­to­jas grį­žo iš ka­lė­ji­mo, ne­tu­rim ra­my­bės. Daž­ną va­ka­rą at­va­žiuo­ja į kie­mą trys–ke­tu­ri gir­ti vy­rai: „Jūs mir­sit. Aš jus su­tvar­ky­siu. Kam vai­ką į ka­lė­ji­mą pa­so­di­not?“

Žmo­nės ste­bi­si – iš ko rei­kia ger­ti nie­kur ne­dir­bant, tik grį­žus iš ka­lė­ji­mo.

Nak­ties pa­ty­čios

Bu­vęs ka­li­nys gy­ve­na pas mo­čiu­tę. Jo mo­ti­na Šiau­liuo­se. Sa­vait­ga­liais į kai­mą at­va­žiuo­ja mo­ti­nos su­gy­ven­ti­nis. Susik­vie­čia vy­rų. Pri­si­ge­ria. Pra­si­de­da muš­ty­nės.

„Gy­ve­nam kaip po­ka­ry­je, kai tek­da­vo bi­jo­ti nak­ti­nių sve­čių, – dū­sau­ja vie­na kai­my­nė. – Kar­tą pa­gė­di­jau, kad tie­siog prie ma­no tvo­ros at­lie­ka gam­ti­nius reik­lus. Vie­ną nak­tį tai at­si­mi­nę atė­jo aiš­kin­tis san­ty­kių. Bi­jom. Kar­tais įlei­džiam. Kar­tais neį­lei­džiam. Bir­bi­na per nak­tį skam­bu­tį. Ga­li ir lan­gus iš­mal­ti. Vie­niems kai­my­nams nau­jai su­dė­tus lan­gus api­purš­kė da­žais.“

Ki­ta kai­my­nė pa­sa­ko­ja, kai pas bu­vu­sį ka­li­nį ir jo mo­čiu­tę at­va­žiuo­ja svi­ta iš Šiau­lių, ji bė­ga į tro­bą slėp­tis. Ko­kiais tik žo­džiais jos neiš­va­di­na... Ant jos kie­mo pi­la že­mes ir pa­pla­vas.

Po­rą kar­tų kvie­tė po­li­ci­ją. Po to pa­ty­rė dar dau­giau te­ro­ro. Po­li­ci­ja prie jos na­mų kas­dien ne­pas­to­vės.

Kar­tais skam­bi­na duk­rai – šau­kia­si pa­gal­bos. Tu­ri va­žiuo­ti ke­lio­li­ka ki­lo­met­rų gel­bė­ti mo­ti­nos.

„Sy­kį nu­va­žia­vo su sū­nė­nu pas kai­my­ną su­si­mal­ti mil­tų. Prie ber­niu­ko pri­si­sta­tė iš ka­lė­ji­mo grį­žęs kai­my­nas. Pra­šo ciga­re­čių. Tas ne­tu­ri. Pra­dė­jo smaug­ti. Pa­siė­miau pa­ga­lį. At­gy­niau. Tai jis ma­ne ma­ši­na vi­jo­si iki na­mų“, – pa­sa­ko­jo ki­ta kai­mo gy­ven­to­ja.

Ap­kal­ti­no ūki­nin­ką

Vie­ną nak­tį vie­tos ūki­nin­kui pa­skam­bi­no jo dar­bi­nin­kai: bu­vęs ka­li­nys su sa­vo sėb­ru brau­na­si pro du­ris. Ūki­nin­kas nu­va­žia­vo dar­bi­nin­kų gel­bė­ti.

Nes­le­pia – už spran­do nu­tvė­ręs tuos du vai­ki­ga­lius ir iš­me­tęs iš sve­ti­mų na­mų.

Ta­da jie ap­kal­ti­no ūki­nin­ką smur­tu. Pa­sik­vie­tė grei­tą­ją, po­li­ci­ją. Pa­rei­gū­nų ir me­di­kų lau­kė gu­lė­da­mi ant že­mės, nors bu­vo lapk­ri­čio mė­nuo. Vai­di­no smar­kiai su­muš­tus.

Grei­to­ji nu­ve­žė į li­go­ni­nę, bet me­di­kai grei­tai pa­ste­bė­jo, kad čia ne jų, o blai­vyk­los klien­tai. Iš ka­lė­ji­mo grį­žęs kaimie­tis ap­nak­vin­din­tas po­li­ci­jo­je.

Ry­tą jo mo­čiu­tė atė­ju­si kaltinti ūkininko. Esą jos anū­ką ūki­nin­kas taip su­mu­šęs, kad jo­kio svei­ko lo­po ant kū­no nė­ra.

„Ar aš ne­tu­riu tei­sės ap­gin­ti sa­vo na­mų? Iš­mes­ti įsi­bro­vė­lius už spran­do?“, – pik­ti­na­si ūki­nin­kas, dėl įsi­bro­vė­lių tu­rė­jęs aiš­kin­tis po­li­ci­jai.

Kai­mo žmo­nės pa­sa­ko­jo, kad tai ne pir­mas at­ve­jis, kai iš­pro­vo­ka­vę be­si­gi­nan­čius žmo­nes bu­vęs ka­li­nys ir jo bend­rai pa­skui juos ap­kal­ti­na.

Va­sa­rą per kai­mo šven­tę pra­dė­jo ka­bi­nė­tis prie vie­tos gy­ven­to­jo. Tas neap­si­ken­tęs už­me­tė per no­sį.

Su­ki­lo prieš tą žmo­gų bu­vu­sio ka­li­nio mo­ti­na su su­gy­ven­ti­niu. Išk­vie­tė po­li­ci­ją. Kad ne­pra­dė­tų iki­teis­mi­nio ty­ri­mo, už­si­pra­šė tūks­tan­čio li­tų. Žmo­gus tiek ne­tu­rė­jo. Su­mo­kė­jo ket­vir­ta­da­lį pra­šo­mos su­mos.

Kai­my­nai su bai­me žiū­ri į au­gan­tį bu­vu­sio ka­li­nio bro­lį. Kai­my­nei nu­pjo­vė du­jų ba­lio­no žar­ną, iš­lei­do ben­zi­ną iš ba­ke­lio.

Lau­kia, kol nu­si­kals tre­čią kar­tą

Kai­mo se­niū­nai­tis sa­ko, kad iš ka­lė­ji­mo lyg­ti­nai pa­leis­tas vai­ki­nas jo pri­ven­gia. Ta­čiau bai­su, kai gir­tų vy­rų bū­rys nakti­mis va­ži­nė­ja au­to­mo­bi­liu. Vai­ki­nas ne­tu­ri net vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo, o ve­žio­ja sa­vo bend­rus.

„Ko­dėl jo ne­pa­so­di­na? Juk pa­leis­tas lyg­ti­nai tu­rė­tų sė­dė­ti na­muo­se. Ir iš kur pi­ni­gų gė­ri­mui? Per die­ną kur­suo­ja ir kur­suo­ja į par­duo­tu­vę“, – bai­si­si kai­mo žmo­nės.

Pa­tai­sos ins­pek­ci­jos ins­pek­to­rius Al­vy­das Raz­va­dovs­kis re­dak­ci­ją pa­ti­ki­no, jog du pa­da­ry­ti pa­žei­di­mai jau už­fik­suo­ti.

Kar­tą įkliu­vo vai­ruo­da­mas, nors ne­tu­ri vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo. Ant­rą kar­tą nak­tį at­vež­tas į po­li­ci­ją, nors po 22 valandos tu­rė­jo bū­ti na­muo­se.

Kai nu­si­žengs tre­čią kar­tą, teis­mas spręs jo li­ki­mą. Ga­li tek­ti grįž­ti į ka­lė­ji­mą, bet pa­rei­gū­nas sa­ko, kad vals­ty­bės po­li­ti­ka – kad kuo ma­žiau žmo­nių bū­tų ka­lė­ji­muo­se. Ir teis­mams pri­va­lu jos pai­sy­ti.

Ge­ria be sai­ko

„Degtinė kal­ta ir ge­nai, – lin­guo­ja gal­vo­mis kai­mo žmo­nės. – Kur tai ma­ty­ta: kai­me už­da­ro mo­kyk­lą, nė­ra bibiotekos, nė kul­tū­ros na­mų, bet iš­si­lai­ko dvi par­duo­tu­vės su ba­rais. Nuo degtinės jau dau­giau kaip dvi­de­šimt žmo­nių kai­me mi­rė. Anais lai­kais ir­gi ger­da­vo. Bet dar ne taip. Ir nie­kas nuo gė­ri­mo ne­mi­rė.“

Vy­res­nie­ji kai­mo žmo­nės dar pri­si­me­na ir iš ka­lė­ji­mo grįžu­sio vai­ki­no se­ne­lio žiau­rų el­ge­sį.

Kel­mės ra­jo­ne yra 160 lyg­ti­nai pa­leis­tų nu­teis­tų­jų. Juos pri­žiū­ri tik du Pa­tai­sos ins­pek­ci­jos dar­buo­to­jai.

Regina MUSNECKIENĖ