„Vakar su advokatu pateikėme skundą, mes nepavėlavome“, – BNS Vilniaus apygardos teisme trečiadienį sakė V. Ivanovas.
Jis dalyvavo savo baudžiamosios bylos dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą posėdyje.
„Aš myliu lietuvius, Lietuvą, jeigu valdžia nenori, tai dar nieko nereiškia. Čia mano tėvai guli (palaidoti – BNS)“, – BNS sakė V. Ivanovas.
Pernai rudenį pranešta, kad Migracijos departamentas panaikino V. Ivanovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Toks sprendimas priimtas Migracijos departamentui atlikus tyrimą, išanalizavus viešai prieinamą informaciją bei gavus papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.
Pasak Migracijos departamento, net ir tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus skirtos kardomosios priemonės.
Tačiau teismui pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, jis privalės išvykti.
V. Ivanovas Vilniaus apygardos teisme su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu teisiamas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Trečiadienį šios bylos teismui atversti neatvyko, nes į posėdį dėl ligos neatvyko E. Švenčionienė. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas vasarį.
Šį ikiteisminį tyrimą 2022 metų rugpjūtį pradėjo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Kaip pernai gruodį skelbė Generalinė prokuratūra, per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.
Šią baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai dokumentų.
Anksčiau baigiant ikiteisminį tyrimą BNS kalbinti E. Švenčionienė ir K. Juraitis neigė savo kaltę.
Ją neigia ir V. Ivanovas. Jo advokatas Ryšardas Burda teigė, kad V. Ivanovo byla turi būti nagrinėjama atskirai nuo asociacijos steigėjų bylos, nes asociacijos veikloje jis nedalyvavo.
„Valerijus Ivanovas nepripažįsta savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo, pagrindinė priežastis ir ką jis aiškina – už mintis, už savo nuomonę jis negali būti baudžiamas. Tai vienas aspektas. (..) Už išsakytas abejones bet kokiam formate ar tai rašytiniame, ar tai žodiniame, iš esmės kaltinimai negalimi apskritai. Tai ir Konstitucijos, ir tarptautinių konvencijų pažeidimai. Žmogus turi teisę turėti nuomonę“, – trečiadienį žurnalistams po posėdžio sakė advokatas R. Burda.
Jis tikino, kad jo klientas gerbia Sausio 13-osios aukas, tačiau į jo klausimus, jo manymu, taip ir nebuvo atsakyta.
„Tomis abejonėmis jis ir pasidalijo laidoje“, – sakė R. Burda.
V. Ivanovas taip pat buvo apklaustas dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio byloje.
Jis 1997-ųjų liepą buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.
Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.
Beveik po dešimties metų V. Ivanovas sulaukė antro nuosprendžio – incidente su televizijos humoro laidų vedėju Algiu Ramanausku jis pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vieniems metams. 2013 metais jam skirta bauda už Stalino portreto demonstravimą. Portretą jis laikė Antakalnio kapinėse Vilniuje minint pergalės prieš fašizmą dieną.