Buvęs savanoris Arūnas Stašaitis tvirtina, jog buvę savanoriai iki šiol turi nemažai nelegaliai laikomų ginklų.
Buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno ir savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančios Seimo komisijos nariams paklausus, kiek nelegalių ginklų gali turėti buvę savanoriai, A.Stašaitis sakė, jog per pusšimtį.
Tačiau A.Stašaitis sakė nematantis nieko blogo, jog buvę savanoriai turi nelegaliai laikomų ginklų, nors tai prieštarauja įstatymams.
A.Stašaitis teigė nesuprantantis, kodėl savanoriai turėjo atiduoti ginklus, kurie buvo įsigyti jų pačių lėšomis, neretai nuskriaudžiant šeimas.
"Pakankamai daug jie (ginklai - BNS) kainuodavo, nemažą sumą. Jei jie tada apiplėšė savo šeimą, savanoris yra prisirišęs prie ginklo - jis negali atiduoti", - komisijos posėdyje sakė A.Stašaitis.
Kalbėdamas apie 1993 metais kilusį savanorių maištą, A.Stašaitis leido suprasti, jog savanorius į mišką išeiti paskatino vadovybės įsakymas surinkti iš savanorių ginklus ir juos laikyti saugyklose.
Šiuo metu galioja įstatymas, leidžiantis nelegaliai laikomus ginklus grąžinti neužsitraukiant teisinės atsakomybės ar juos legalizuoti, tačiau A.Stašaitis aiškino, jog įstatymas problemos neišsprendžia.
"Niekur neregistruotų ginklų problema nesprendžiama. Kas kompensuos savanoriams išlaidas, kurias išleido įsigydami ginklus? Kompensacijos mechanizmas nenumatytas", - sakė A.Stašaitis.
Į komisijos narių pastabas, jog ginklus nebūtina atiduoti, yra numatyta ir jų legalizacija, buvęs savanoris atsakė replika "kas leis legalizuoti kulkosvaidį?".
Kalbėdamas apie savanorių maišto priežastis, A.Stašaitis ne kartą akcentavo, jog savanoriai didžiąją dalį ginklų buvo įsigiję savo lėšomis, netiesiogiai teigdamas, jog tai ir tapo pasitraukimo į mišką priežastimi.
Buvęs savanoris negailėjo kritikos J.Abromavičiui, kuris tuo metu ėjo Kauno apskrities teritorinės gynybos rinktinės štabo vado pareigas, sakydamas, jog niekada nebuvo matęs "tokios betvarkės kariuomenėje".
"Aš neįsivaizduoju tokios situacijos komiškos, kad štabo viršininkas pradėtų vadovauti per vado galvą. Negali štabo vadas imtis atsakomybės už rinktinę", - J.Abromavičių statuto pažeidimu kaltino A.Stašaitis.
Buvęs savanoris pareiškė, jog J.Abromavičius "neturėjo jokių vado savybių" ir, kalbėdamas jau apie šio darbą VSD, kaltino tekinus slaptą informaciją.
"Atleidus J.Abromavičių iš VSD, pas jį krata buvo. Kiek jis pažymų slaptų išnešė, kurmis buvo, turbūt pats pirmasis VSD", - sakė A.Stašaitis.
Iš pradžių liudijęs atvirame posėdyje, vėliau A.Stašaitis paprašė uždaro - sakė turintis komisijai pateikti slaptos informacijos.
A.Stašaičio pavardė minima tarp slapto susitikimo, prieš komisijos posėdį įvykusio Kaune signataro Liudviko Simučio namuose, dalyvių.
Kaip pranešė dienraštis "Lietuvos rytas", šiame susitikime dalyvavo ir buvęs Seimo narys Algirdas Petrusevičius, pernai nuteistas už neteisėtą ginklų laikymą ir pardavimą.
Dienraščio spėjimu, susitikime esą buvo derinamos pozicijos ir rengiamas gynybos planas.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
