Prokuroras Valentinas Alekna ankstesniame posėdyje kaltinamiesiems pasiūlė skirti pinigines baudas: buvusiam Pravieniškių valstybinės įmonės vadovui Jonui Raudeliūnui – 26,3 tūkst. eurų, jo pavaduotojui Vytautui Pitkauskui – 20,3 tūkst. eurų, o šios įmonės darbuotojui Kaziui Raudeliūnui – 7,5 tūkst. eurų.
Jiems visiems taip pat siūloma 2–3 metams uždrausti dirbti valstybės tarnyboje.
Prokuroro teigimu, kaltinamieji kalinių pagamintais daiktais „gerino santykius“ su įtakingais pareigūnais ir politikais.
Tuo tarpu kaltinamųjų gynėjų teigimu, nėra įrodyta, kad kam nors iš kaltinamųjų būtų buvę naudingi ar reikalingi geri santykiai su minimais asmenimis ir teigia kaltinimus esant prielaidomis, o siūlomas baudas – neadekvačiai dideles.
Epizodai, kuriais kaltinami J. Raudeliūnas ir V. Pitkauskas vyko 2012–2013 metais. Bylos duomenimis, vienas brangiausių atliekamų darbų buvo laiptų gamyba tuometinio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Sergejaus Madalovo namuose. Pravieniškių valstybinė įmonė pasamdė darbininką, kuris S. Madalovo namuose įrengė laiptus. Už medžiagas ir darbą šiam asmeniui buvo atsiskaitoma iš Pravieniškių valstybinės įmonės sąskaitos, nurodant, kad iš jo buvo įsigyjamos įvairios medžiagos. Bylos duomenimis, bendra šių darbų vertė siekė daugiau kaip 17 tūkst. litų (4,9 tūkst. eurų), o S. Madalovo žmona už juos įmonei sumokėjo tik apie 5 tūkst. litų (1,4 tūkst. eurų).
Taip pat kaltinime nurodoma, kad J. Raudeliūnas siekė pagerinti santykius su Seimo nariu socialdemokratu B. Bradausku, kuriam padovanojo medžiotojų bokštelį. Bylos duomenimis, kalbėdamas telefonu su gerus santykius su Seimo nariu palaikančiu verslininku, J. Raudeliūnas sutarė padovanoti bokštelį, kurį pagamino Pravieniškių kaliniai.
Dar viename šios bylos epizode minima buvusio finansų viceministro Aloyzo Vitkausko pavardė. Pravieniškių kaliniai, bylos duomenimis, tvarkė jo mamai ir seseriai priklausančio namo stogą. Siekiant pagrįsti apie 9 tūkst. litų (2,6 tūkst. eurų) kainavusio stogo pirkimo išlaidas valstybės įmonės vadovai, bylos duomenimis, suklastojo dokumentus.
Kaltinamieji savo kaltės šioje byloje nepripažįsta ir tikina, kad nors kai kurie dokumentai ir galėjo būti tvarkomi neaiškiai, bet žalos įmonei tai nepadarė ir baudžiamoji atsakomybė jiems neturėtų būti taikoma.
Kaltinamųjų gynėjai pabrėžė, kad niekam iš esą kyšį gavusių asmenų įtarimai nebuvo pareikšti, todėl neaišku, kam ir kodėl jie galėjo būti duoti.
Jų teigimu, jei jie vis dėlto būtų pripažinti kaltais, skiriant bausmes būtų svarbu atsižvelgti į ypač ilgai užsitęsusį bylos nagrinėjimą: ji pradėta dar 2013 metais. Prokuroro teigimu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl pačių kaltinamųjų ligų ar jų gynėjų neatvykimo į posėdžius.
Baigus sakyti baigiamąsias kalbas, į teismą byloje paskutiniu žodžiu kreipėsi kaltinamieji: jie prašosi būti išteisinami. Jų kalbas numatyta tęsti kovo 12 dieną.
