Kovą Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebėtas sujudimas – sudaryta per 8 tūkst. NT pirkimo sandorių. Daugiau nei pusė jų (4,6 tūkst.) buvo žemės sklypų perleidimai.
Kodėl žemės sklypai sulaukė daugiau dėmesio, specialistai vardijo skirtingas priežastis. Vieni teigė, kad ši tendencija nėra netikėta, nes sklypų rinka jau kurį laiką rodė atsigavimo ženklus. Be to, ganėtinai įprasta, kad visa NT rinka suaktyvėja pavasarį. Taip pat svarstyta versija, kad žemės sklypai tampa populiarūs dėl alternatyvos juose auginti maisto produktus ir plėtoti žemdirbystės produktų verslus. Žemės sklypų paklausos išaugimas sietas ir su naujais mokesčių pakeitimais, kurie įsigalios nuo 2013-ųjų.
Didėja paklausa
Registrų centro duomenimis, kovą NT sandorių skaičius, palyginti su vasariu, išaugo trečdaliu ir viršijo 8 tūkst. ribą. Negalutiniais duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje parduota ne mažiau nei 4,6 tūkst. žemės sklypų, neskaičiuojant sandorių, kuriuose buvo parduodama valstybės žemė.
Registrų centras pastebi, kad ypatingas žemės sklypų sandorių suaktyvėjimas su nedidelėmis pertraukomis fiksuojamas jau metus.
Metai | Parduota NT (kovą) |
2012 | per 8 tūkst. |
2011 | 7 215 |
2010 | 6 265 |
2009 | 5 282 |
2008 | 7 655 |
NT sandorių statistika (Registrų centro duomenys)
Žemės sklypų paklausos išaugimą NT agentūros „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius buvo linkęs sieti su keliomis priežastimis. Pirma, NT rinka kasmet labiau pagyvėja atėjus pavasariui, nes tai metas, kuomet žmonės vėl pradeda dairytis būstų ir sklypų. Antra, sklypų sandorių augimas stebimas visus metus, todėl tai nėra labai staigus pagyvėjimas.
„Žmones domina tie žemės paskirties sklypai, kurių našumo balas didžiausias. Pirkėjus domina centrinė Lietuvos dalis, žemės sklypais domisi tiek ūkininkai, tiek bendrovės, kurios verčiasi žemdirbyste, maisto produktų gamyba. Tai yra logiška reakcija į vykstančius įvykius rinkoje, kada maisto produktų kainos nuolat auga ir jų paklausa didėja“, – aiškino A. Antanavičius.
Anot jo, stebima situacija rinkoje atspindi ne vienkartinę tendenciją. Prognozuojama, kad ateityje žemės ūkiai turėtų stambėti, dėl to atitinkamai jų sukuriama ekonominė vertė kils, kas savaime augins ir pačių žemės sklypų kainas.
„Jeigu pažiūrėtume į žemės sklypų kainas Lenkijoje ar kitose į Lietuvą panašiose ekonomikose, ten dominuoja stambūs ūkiai, daug kartų didesni nei Lietuvoje ir tų pačių žemės sklypų kaina yra didesnė. Manytume, kad mūsų rinka taip pat turėtų eiti į tą pusę – turėtų stambėti Lietuvos ūkiai, jų našumas turėtų didėti ir atitinkamai dėl to bus galima daugiau mokėti už žemę“, – prognozavo pašnekovas.
Ateityje žemė dar brangs
Suaktyvėjus žemės sklypų prekybai, specialistai pastebi, kad pirkėjai labiau domisi didesnio ploto sklypais, pradedant nuo keleto hektarų ir baigiant dešimtimis ar net šimtais hektarų. Sklypų kaina priklauso nuo vietovės ir jų dydžių, tačiau intervalas svyruoja tarp 5–8 tūkst. litų už ha.
„Žemė per praėjusius metus pabrango 10–15 procentų“, – skaičiavo A. Antanavičius, pridurdamas, kad apie 10 proc. derlingų žemės sklypų kaina gali pakilti ir per šiuos metus. Pašnekovo skaičiavimais, daugiau kaip 90 proc. žemės sklypų segmento sandorių, sudaroma žemės ūkio ir namų valdų žemės tikslais, todėl teigti, kad į žemės sklypus nori keltis vien gyventojai, kuriuos išvargino gyvenimas daugiabučiuose ir aukštos šildymo kainos, negalima.
„Mieste abiejų sandorių skaičius paskirsto maždaug tolygiai, yra nuperkama 50 proc. namų valdų sklypų, ir 50 proc. žemės ūkio sklypų. Miestuose yra pakankamai populiarūs namų valdų sklypai, bet tai nėra dideli sklypai žemdirbystei ar ūkininkavimui, labiau nuosavo namo statybai ir gyvenimui“, – sakė A. Antanavičius. Už miesto ribų, jo teigimu, dominuoja žemės ūkio paskirties sklypai.
Parduoda sklypus ir dėl mokesčių
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius svarstė, kad viena iš priežasčių, kodėl suaktyvėjo domėjimasis žemės ūkio paskirties sklypais, galėtų būti ta, kad nuo 2013-ųjų įsigalios naujasis žemės mokesčio įstatymas, kuomet žemės sklypai bus apmokestinami ne nuo nominaliosios, o nuo rinkos vertės.
„Pasikeitę mokesčiai galbūt skatins tam tikrų sklypų savininkus, kurie nenaudoja savo sklypų, arba jie yra apleisti, juos pasiūlyti rinkai. Metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje gali plūstelėti ta nauja banga, bet čia bus susiję su mokestiniais klausimais ir žmonės nenorės apsikrauti mokesčiais“, – apie būsimas tendencijas kalbėjo M. Statulevičius.
Teoriją, kad žemės sklypų paklausą galimai galėjo išauginti ir įvesti nauji mokesčiai milijoną litų viršijančiam turtui, NT ekspertas A. Antanavičius buvo linkęs atmesti kaip mažai tikėtiną.
„Žemės ūkio žemės yra pakankamai pigios ir jeigu hektaro kaina yra 5–6 tūkst. litų, retas fizinis asmuo (tam, kad jo turimas NT viršytų 1 mln. litų ribą ir reikėtų mokėti mokesčius – aut. past.) turi 200 ha ir didesnį žemės plotą. Labai abejočiau šia teorija. Jeigu tokių atvejų ir buvo, tai galėjo būti tik pavieniai“, – svarstė A. Antanavičius.
Užsieniečiai geriausius sklypus jau įsigijo
M. Statulevičius svarstė, kad didžioji dalis šiuo metu perkamų sklypų, tikėtina, kad bus panaudojama natūraliai žemės ūkio veiklai, o atvejų, kai nuperkamų sklypų paskirtis yra keičiama, vykdomos pastatų statybos ar žemė perleidžiama užsieniečiams turėtų būti vienetai.
„Tie užsieniečiai, kurie norėjo nusipirkti sklypus žemės ūkio paskirties veiklai, jau tai padarė ir tai daro, nes yra visos prielaidos verslo įmonėms su užsienio kapitalu ar valdymu įsigyti šituos sklypus ir čia apribojimų didelių kaip ir nėra. Manau, kad geriausi sklypai, kurie domino užsieniečius, jau yra greičiausiai įsigyti“, – neslėpė pašnekovas.
A. Antanavičius jam antrino, kad užsieniečiai per verslo įmones jau kuris laikas gali įsigyti žemės sklypus Lietuvoje ir tą periodiškai daro, tačiau jis teigė negirdėjęs, kad būtent jie būtų suaktyvėję šių metų pradžioje bei paveikę išaugusių žemės sklypų sandorių skaičių.
