Moters hemoglobino ir eritrocitų sumažėjimą gali lemti skirtingos priežastys: menstruacijos, ypač jeigu jos atsiranda ankstyvame amžiuje, trumpesnis nei 28 dienų ciklo periodas, ilgiau nei 5 dienas trunkančios menstruacijos, gimdymai, pogimdyminis laikotarpis, įvairios dietos, ypač gyvulinės kilmės produktų atsisakymas, įvairios lėtinės ligos, kaulų ir minkštųjų audinių traumos, kai kurios inkstų, kepenų ir endokrininių liaukų uždegiminės kilmės ligos. Kraujo tyrimą būtina atlikti bent kartą per metus ir dėl kitų kraujo ligų – leukemijų, kurias galima įtarti tik atlikus automatinį kraujo tyrimą. Ankstyva ligos diagnostika labai svarbi gydymo procesui.
Geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis negalavimas visame pasaulyje. Geležies stokos anemija serga iki 20 proc. moterų. Ypač dažnai geležies stokos anemija diagnozuojama nėščiosioms – net apie 50 proc. Kraujo netekimas per menstruacijas – viena moterų mažakraujystės priežasčių. Iš prigimties moters organizmas yra prisitaikęs po menstruacijų atkurti hemoglobino kiekį. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai mažakraujystę lemia ypač gausus kraujavimas arba ginekologinės bėdos. Anemija neretai pasireiškia ir po menopauzės, kai menstruacijos tampa nereguliarios, tačiau pasitaiko gausaus kraujavimo epizodų.
Folio rūgštis yra labai svarbi normaliai mūsų kraujo ląstelių veiklai. Ji taip pat dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. Pakankamas folio rūgšties kiekis yra būtinas nėščiai moteriai, kad vaisiui neišsivystytų nervinio vamzdelio sklaidos defektų. Nustatant folio rūgšties kiekį, galima aptikti kepenų, kaulų čiulpų ir žarnyno ligas. Esant folio rūgšties trūkumui, pasireiškia anemija, silpnumas, greitas nuovargis, anoreksija, viduriavimas, galvos skausmai, depresija.
Vitaminas B12 svarbus kraujo gamybos, nervų sistemos procesams, kepenų funkcijai, cholesterolio apykaitai. Visiškai negaudami vitamino B12 suaugusieji jo trūkumą pajunta po 5–10 metų, nes ilgą laiką gali būti naudojamos organizme sukauptos atsargos. Kūdikiams, kurių motinoms šio vitamino trūko per nėštumą ir maitinant krūtimi, jo trūkumas gali pasireikšti iškart.
Kalis būtinas širdies, skeleto raumenų, nervų sistemos darbui. Trūkstant kalio, didėja kraujospūdis, atsiranda širdies veiklos sutrikimų, raumenų silpnumas. Kalio perteklius taip pat žalingas, nes sukelia toninius raumenų susitraukimus. Šie pokyčiai gali būti pastebimi ir elektrokardiogramoje. Esant nedideliam kalio trūkumui, vargina bendras silpnumas ir nuovargis, pacientai skundžiasi dažnu širdies plakimu, užkietėjusiais viduriais, raumenų silpnumu, kojų mėšlungiu. Moterys skundžiasi nuotaikos svyravimu.
Fosforas svarbus energijos apykaitai, baltymų sintezei, lipidų pernešimui, formuojantis kaulams ir dantims, plaukams. Moterims plaukų slinkimas gali būti susijęs su hormonų kiekio organizme pokyčiais. Suintensyvėjusį plaukų slinkimą daugelis moterų pastebi po gimdymo, menopauzės periodu.
Kalcis dalyvauja susidarant kaulams ir dantims, todėl svarbu, kad jo netrūktų ir nėščių moterų maisto davinyje. Kalcio trūkumas maiste – vienas osteoporozės (kaulų išretėjimo, pirminė (senatvinė) osteoporozė – ja serga abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonės, tačiau moterys – 6 kartus dažniau) senatvėje rizikos veiksnių. Nėra organizme kito cheminio elemento, kuris turėtų tokią galingą reguliacijos sistemą. Kai trūksta kalcio, organizmas jo atsargas paima iš kaulų, kurie yra kalcio sandėlis.
Magnis – vienas svarbiausių organizmo mineralų, užtikrinantis normalų organizmo funkcionavimą. Jis svarbus kaulų sandarai, medžiagų apykaitai, dalyvauja daugelio fermentų veikloje. Deja, šiais laikais magnio su maistu gaunama vis mažiau. Moterų organizmas yra jautresnis magnio trūkumui. Moterims daugiau magnio reikia tam tikrais gyvenimo tarpsniais – brendimo metu, per mėnesines, kai vargina PMS ar su menstruaciniu ciklu susijusi migrena, kiti galvos skausmai, taip pat nėštumo metu, maitinant kūdikį, vartojant kontraceptikus, klimakso ir pomenopauzės laikotarpiu. Magnis palengvina klimakterinio laikotarpio negalavimus, kaip antai karščio antplūdžius, nemigą, stiprų širdies plakimą, nerimą, dirglumą, prakaitavimą.
Gliukozė – vienas pagrindinių parametrų, padedančių diagnozuoti diabetą. Kasmet nuo šios ligos ir jos komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3 200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Diabetą lemia paveldimumas, dažnas persivalgymas ir nutukimas. Moterims šios ligos riziką didina angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu, vadinamas nėščiųjų diabetu, kuris pagimdžius dažniausiai praeina, tačiau rizika lieka. Nustatyta, jog beveik visi žmonės, turintys 30 proc. kūno antsvorio, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Todėl visiems, ypač moterims, svarbu reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
Profilaktiniai kraujo tyrimai ir ankstyva diagnostika gali užkirsti kelią daugumai ligų. Tad nepamirškite skirti laiko savo sveikatai, nelaukite pirmųjų organizmo signalų, pasirūpinkite sveikata jau dabar.
