Dažnai tenka girdėti sakant, kad anksčiau žmonės buvo vienas kitam geresni, dėmesingesni, paslaugesni. O dabar, girdi, galima gyvybės netekti stebint net ir būriui smalsuolių – net ir šviesiu paros metu mažai kas suskubs į pagalbą užpultajam. Tokį abejingumą augina nusikaltėliai, neretai klastingai pasinaudojantys žmonių gerumu, patiklumu.
Vairuotojai nestojo
Įvykiai, kai skaudžiai nukentėjo į pagalbą suskubę neabejingi žmonės, – toli gražu ne išimtiniai atvejai. Jų būna tiek, kad galima sudaryti patarimų atmintinę, kokiomis situacijomis geriau nestabtelėti, praeiti pro šalį. Nors ir kaip nepilietiškai tai skamba.
Turbūt skaitytojai dar prisimena graudžią istoriją, ypač dominusią 2011-ųjų pradžioje. Tuokart būrys žurnalistų aktyviai sekė tauragiškio Mindaugo M. (24 m.) likimą. Vaikinas buvo gydomas Marijampolės ligoninėje, į kurią jį atgabeno iš Vokietijos važiavęs tolimųjų reisų vairuotojas. Vokietijoje darbo nesėkmingai ieškojęs Mindaugas buvo nušalęs abi kojas ir pasakojo kelionėje pėsčiomis iš Vokietijos į Lietuvą per porą savaičių sukoręs apie 300 kilometrų. Ta kelionė žiemą tauragiškiui kainavo abi kojas – stipriai nušalusios galūnės buvo amputuotos.
O pėsčiomis Mindaugas sakė ėjęs todėl, kad jam nestojo pakeleivingi automobiliai. Tiesa, juos stabdęs ne iš karto, nes neturėjęs pinigų. Išdrįsęs stabdyti tik tada, kai eiti buvę jau labai sunku. Dažnas vairuotojas taip ir prašvilpęs pro suvargusią kelkraščio figūrą iškelta ranka...
Beje, tuos, kuriuos domina tolesnis Mindaugo M. likimas, galima nudžiuginti, kad jau prieš gerą pusmetį vaikinas, sugrįžęs į savo gimtąją Tauragę, vėl gana neblogai vaikšto, nes jam pritaikyti modernūs kojų protezai. Dalintis savo kasdienybės rūpesčiais vaikinas nelabai linkęs, nuo visuomenės dėmesio panoręs pailsėti.
Pakeleivis – plėšikas
O vairuotojus, nestojusius Mindaugui, galima suprasti ir pateisinti: jie vengia galimų problemų, nenori rizikuoti. Štai vienas nukentėjęs geraširdis lietuvis jau metus turi reikalų su teisėsaugos pareigūnais.
Kaip tik šiuo metu Panevėžio apygardos teismas ruošiasi nagrinėti plėšiko ir reketininko Sauliaus Vidugirio (40 m.), panevėžiečio, baudžiamąją bylą. Šis ne kartą jau teistas vyras, dėl dvigubo nužudymo apie metus slapstęsis Lenkijoje, pernai nauja savo auka pasirinko patiklų lietuvį vairuotoją, į Lietuvą važiavusį iš Vokietijos. Lenkijoje S. Vidugirio sustabdytas vairuotojas patikėjo, kad pakeleivis skuba į gimtinę. O šis, netrukus paprašęs stabtelėti vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje, užpuolė vairuotoją, jį smaugė ir pagrobė jo automobilį „Mercedes Benz“ su priekaba, ant kurios buvo Vokietijoje įsigytas automobilis „Toyota“.
Plėšikas, užvaldęs Lenkijoje, atokioje vietovėje, abejingai palikto geraširdžio vairuotojo turtą, tuo nepasitenkino – netrukus jis, radęs mašinoje likusius vairuotojo dokumentus ir telefoną, susisiekė su apiplėštuoju ir pareikalavo išpirkos už automobilius – 13 800 litų. Pinigus liepė pervesti į nurodytą sąskaitą užsienyje.
Taip S. Vidugiris netrukus buvo susektas ir suimtas. O vairuotojas, nukentėjęs nuo šio panevėžiečio, greičiausiai jau niekada nepažvelgs į net ir į maldaujančias pavėžėti nepažįstamų pakeleivių akis, nesusigraudins išgirdęs net ir pačias liūdniausias tokių sutiktųjų istorijas.
Imituota avarija
Savo kailiu patyręs apiplėšto žmogaus išgyvenimus, abejingas svetimai nelaimei turėtų būti ir Kalvarijos (Marijampolės apskr.) gyventojas Mindaugas J. (30 m.).
Vieną birželio naktį jis, važiuodamas savo lengvuoju automobiliu, Kalvarijos krašte, ties Liepalotų kaimu, pamatė skersai kelio stovintį lengvąjį automobilį su įjungtais žibintais ir, supratęs, kad įvykusi avarija, sustojo nutaręs padėti. Tačiau vyras net nespėjo išlipti iš savo mašinos, kai prie jos iš tamsos iššoko du nepažįstamieji, veidus slėpę po gobtuvais, išdaužė Mindaugo J. mašinos durelių stiklą ir, nieko nekalbėdami bei suduodami smūgį kumščiu į veidą, o užpultojo galvą laikydami prispaustą prie jo mašinos vairo, pagrobė vyro drabužio kišenėje buvusią piniginę su 1100 litų ir įvairiais dokumentais.
Pasišalindami plėšikai dar pagrobė mašinoje buvusius du mobiliuosius telefonus, kad auka greitai nepaskambintų į policiją, ir automobilio užvedimo raktelius, kad greitai nepajudėtų ieškoti pagalbos.
Tada plėšikai sėdo į savo „sugedusį“ automobilį ir nurūko. Buvo naktis, jau po antros valandos. Plėšikų aukai po kurio laiko pavyko susistabdyti pravažiuojantį automobilį ir paskambinti artimiesiems. Jie atvežė kitus mašinos raktelius.
Šis įvykis iki šiol likęs neištirtas, įtariamieji net nenustatyti.
Ant kelio – medis
Nereti atvejai, kai aukų tykantys nusikaltėliai jas prisivilioja ir kitokiais paspęstais spąstais – pavyzdžiui, ant kelio atokioje nuo gyvenamųjų namų vietoje, kad būtų kuo mažesnė tikimybė sulaukti gyventojų pagalbos, atvelka masyvų nupjautą medį ar šiaip kokį vienam žmogui neįveikiamą rąstigalį ir pasislėpę laukia, kas užkibs ant mesto jauko.
Toks nusikaltėlių masalas prieš keletą savaičių sudrumstė Rukainių krašto (Vilniaus r.) pašto darbuotojos Ingos N. (31 m.) kasdienybę. Moteris vidurdienį savo automobiliu „Audi A4“ vežiojo pašto siuntas gyventojams. Laiškanešės krepšyje buvo ir per 5000 litų, skirtų išmokėti pensininkams.
Manoma, kad laiką, kai po seniūniją vežiojamos pensijos, žinojo ir nusikaltimą iš anksto suplanavę plėšikai, galbūt prieš tai ne vieną dieną sekę Ingos tarnybines keliones.
Ties Bruškiškių kaimu laiškanešei reikėjo važiuoti neplačiu, bet tikrai vairuotojų ir pėsčiųjų neužmirštu keliu per mišką. Vairuodama Inga staiga pastebėjo, kad ant kelio guli medis. Anksčiau panašių problemų neturėjusi moteris tikėjosi pasielgti pilietiškai – ir dėl savęs, ir dėl kitų vairuotojų kliūtį kaip nors nustumti, kad atlaisvėtų kelias mašinai pravažiuoti, todėl išlipo iš savo automobilio.
Po akimirkos prie Ingos prišoko iki tol jos nepastebėti du kaukėti asmenys, papurškė dujų į veidą ir pagrobė jos turėtą piniginę su pensijoms skirtais pinigais. Kai laiškanešė atsitokėjo, užpuolikų pėdos buvo jau ataušusios. Pašto darbuotojai beliko kreiptis į policiją.
Toks nusikaltėlių scenarijus jiems pelno atneša ne tik išimtinais atvejais. Pernai rudenį tokių nusikaltėlių auka irgi vidurdienį Valatkių kaime (Šiaulių r.) tapo vienos prekybos įmonės vairuotojas Rimas M. (34 m.), automobiliu „Ford Transit“ vežęs maisto produktų ir cigarečių krovinį. Važiuodamas per Pašvinio mišką ir ant kelio radęs užvirtusį medį, vairuotojas, neįtardamas klastos, išlipo iš mašinos, kad kliūtį patrauktų. Tuo metu jį užpuolė du kaukėti jaunuoliai, apsmūgiavo per veidą, papurškė dujų ir pagrobė automobilį su kroviniu, o sumuštą vairuotoją paliko miške.
Po geros valandos automobilis buvo aptiktas Kelmės rajone, miške – maždaug už 10 kilometrų nuo apiplėšimo vietos, tačiau jau be gabento krovinio.
KOMENTARAS
Arūnas Žemaitis, ilgametis Kalvarijos policijos pareigūnas:
Tokie klastingi atvejai paprasčiausiai skatina žmones slėpti gerą širdį. Norėčiau akcentuoti, kad piliečiai niekada nepamirštų atsargumo ir budrumo, visada būtų labai dėmesingi ir, sakyčiau, įtarūs. Atsidūrus vienam netikėtoje situacijoje, juolab – vienai moteriai, kaip tai laiškanešei Vilniaus rajone, manau, reikėtų arba informavus grįžti į paštą ir apie aptiktą kliūtį kelyje pranešti atitinkamoms tarnyboms, arba laukti pasirodančių praeivių, geriau – bent iš matymo pažįstamųjų, kad jie padėtų pašalinti kliūtį. Pastabėjus įvykusią avariją, jeigu nematyti nukentėjusių žmonių, ypač – naktį, nes tokiu laiku nusikaltėliai ir linkę pasinaudoti, manau, irgi galima neskubėti – geriau paskambinti į policiją ir nurodyti įvykio vietą, apibūdinti išvystą vaizdą. Žinoma, pilietiškumas skatina skubėti į pagalbą, bet gyvenimo faktai rodo, kad daugėja klastos ir apgaulės.
Na, o stabdantys pakeleiviai – kasdienybė. Bet pats vairuodamas ne visada paimu pakeleivius – pamatęs iš tolo, paprastai įvertinu situaciją: ar labai skubu, ar nuošali vietovė, maždaug koks stabdančiojo amžius, galų gale – išvaizda. Manau, toks atsargumas dažniau turėtų padėti išvengti akistatos su tykančiais nusikaltėliais.
Irena ZUBRICKIENĖ
