Neabejotinai viena populiariausių šalių, į kurias vyksta studijuoti lietuviai, yra Danija. Ji populiarėja nemokamu mokslu ES piliečiams, kitokia švietimo sistema. Į Daniją atvykusiems studijuoti būna keista, kai į dėstytojus reikia kreiptis vardu. Stebina darbas komandoje, teorija ir praktika vienu metu, kai mokomasi darant (angl. learning by doing).
Danija vilioja didele anglų kalba vykdomų studijų programų gausa. Studijos šioje valstybėje gali trukti nuo 3 iki 4 metų. Magistro – apie 2 metus. Danijoje universitetai siūlo dinaminę studijų aplinką, nepriklausomas, iniciatyvias ir į projektus orientuotas studijas. Skandinavija garsėja gera mokslo kokybe ir tarptautiniu pripažinimu.
Pasidalinti savo įspūdžiais apie būtinųjų mokytojų ruošimo koledžą Danijoje DNS (Tarptautinis mokytojų rengimo koledžas) sutiko ten studijuojanti lietuvė. Pats koledžas ypatingas tuo, kad vietovė, kurioje gyvenama, apsupta gamtos ir miškų, nuošaliau nuo miesto, o gyvenimo būdas pagrįstas gyvenimo bendruomenėje principu. „Tai reiškia, kad visą savo laiką praleidžiame su savo komandos nariais, mokytojais bei studentais. Kaip ir daugelis mokyklų Danijoje, mes gilinamės ne tik į teorines, bet ir į praktines žinias“, – pasakojo studentė.
„Pati esu pirmame kurse, taigi netrukus su savo komanda keliausime po Aziją, gyvensime su kaimo žmonėmis, pažinsime skirtingą nuo europietiškos kultūrą, nagrinėsime svarbius pasaulio klausimus, tokius kaip vieno vaiko teisę Kinijoje, moterų teises, vaikų išnaudojimą. Šios kelionės esmė – išmokti žvelgti į tave supantį pasaulį iš skirtingų aspektų, mokytis ne tik matyti, bet ir veikti, organizuoti, spręsti problemas, su kuriomis susiduriame kasdieną. Ši studijų kelionė trunka keturis mėnesius, mus lydės komandai vadovaujantys mokytojai, kurie jau turėjo patirties trečiojo pasaulio šalyse. Tačiau ne tik kelionės kelia jaunų žmonių susidomėjimą. Mes mokomės ne tiek iš knygų, kiek vieni iš kitų, ruošiame prezentacijas vieni kitiems ir jų klausydamiesi pasiruošiame studijoms“, – sakė lietuvė.
Tvind'e (vietovė, kurioje gyvena), pasak merginos, niekada nepajusi monotonijos, čia vis kažkas juda, skuba, lekia, desperatiškai ieško kažko ar tiesiog dirba iki išnaktų. „Kiekvieną antradienį organizuojame popietes su savo studentais, dažniausiai tai aktyvūs žaidimai ar meninio pobūdžio veikla“, – sakė mergina. Metuose rengiami keturi svarbūs renginiai: Naujųjų metų koncertas, vasaros teatras, olimpinės žaidynės, mokyklos baigimo šventė paskutinio kurso studentams. „Per visą tą laikotarpį, kol esu Tvind'e, išmokau daug daugiau nei galėjau tikėtis. Organizuotumas, tikslumas, bendradarbiavimas – tai dalykai, be kurių ateities mokytojas negalėtų išsiversti. Aš to ir siekiu – būti gera ateities mokytoja, ne tik žinančia, bet ir daug mačiusia“, – ateities planais dalinosi į Daniją studijuoti išvykusi lietuvė.
Mergina apie šį koledžą sužinojo visiškai atsitiktinai. „Naršiau interneto puslapius apie studijas užsienio šalyse ir mano akį patraukė nuoroda su užrašu „DNS International Teaher Training College“. Perskaičiau keletą aprašymų tiek apie patį koledžą, jame verdantį gyvenimą, tiek jame studijuojančiųjų patirtis svečiose šalyse. Labai susidomėjau ir iškart užpildžiau įstojimo anketą. Po poros dienų – atsakymas! Buvau pakviesta atvykti į Daniją, kur turėjau susitikimą su mokyklos direktoriumi. Iškart pamilau šitą vietą. Taip ir pasilikau...“ – apie pirmąją pažintį su koledžu pasakojo mergina. – Lietuvoje baigiau Eduardo Balsio menų gimnaziją, vėliau nepanorau tęsti mokslų menų srityse. Galbūt pavargau... Tačiau mielai mokyčiau dailės“.
Kadangi kiekvienas studentas gyvena skirtingomis sąlygomis, DNS suteikia galimybę užsidirbti reikiamą sumą patiems. „Atvykau anksčiau, nei prasideda studijų metai, ir čia gavau darbą. Mums nereikia mąstyti, kur gyventi ar ką valgyti. Tuo jau būna pasirūpinta, įskaitant studijas ir keliones. Gauname kišenpinigių, daugiau ir nereikia“, – pasakojo studentė.
Lietuvė, studijuojanti Danijoje, sakosi jaučianti, kad keičiasi ir tobulėja. „Atvažiavau, kai man buvo 19 metų, vos tik atsirasdavo kokia kliūtis – stengdavausi ją apeiti, išvengti, kad silpnesnį smūgį gaučiau. Nežinojau daugybės elementarių dalykų: kaip gaminti maistą, įsukti elektros lempute ar tiesiog planuoti savo dieną. Kiekvienąkart, kai imdavau burbėti, kas nors iš šalies mane stebėdamas vis primindavo: kas tavęs nenužudo, padaro tave tiktai stipresnę. Tiesa, ar ne? Ir visiškai nesvarbu, kur tu bebūtum ir su kuo bekalbėtum. Kiekvienas gali būti tavo mokytojas. Užduodi klausima – gauni atsakymą. Daliniesi nuomonėmis, įspūdžiais ir kaskart save papildai kažkuo nauju“, – sakė ji. Gyvendama su savo komandos nariais mergina suprato: esame vieni kitų veidrodžiai. O veidrodis atspindi viską, net ir tai, ko pats nenorėjai pripažinti.
Paklausta, ar ketina baigusi studijas dirbti mokytoja Lietuvoje, mergina atsakė, jog švietimo sistema Danijoje visiškai kitokia nei Lietuvoje, dėl to neapsisprendžianti, kur labiau norėtų pasilikti. „Neatmetu galimybės sugrįžti, juk vis dėl to savas kraštas mielesnis...“, – sakė būsimoji mokytoja.
Milena Puchova
