Gimnazistės Nedos žudikes jųdviejų advokatai baigiamosiose kalbose nupiešė kaip nelaimingas, ribotai suvokiančias, ką padarė, aplinkybių aukas, pasiruošusias už nužudytą bendramokslę atsilyginti butu.
Šiaulių gimnazisčių Viktorijos Vaitiekaitytės (19 m.) bei Viktorijos Lietuvninkaitės (19 m.), 2011-ųjų liepą žiauriai nužudžiusių ir išmėsinėjusių septyniolikmetę bendramokslę Nedą, dešimtajame teismo posėdyje tarp advokatų užvirė tikras žodžių mūšis.
Į teismą susirinkę nužudytos Nedos tėvai ir draugės tyliai svarstė, ar posėdis nebus atidėtas. Mat prieš kelias dienas kameroje viena laikoma V. Lietuvninkaitė mėgino nusižudyti. Tačiau ji venas persipjovė negiliai, todėl, Šiaulių ligoninėje susiuvus žaizdą, buvo išvežta stebėti į Vilniaus Lukiškių laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Paskirtu laiku konvojaus policininkai ir policininkės atvedė abi teisiamąsias, Šiauliuose jau pramintas „juodosiomis žudikėmis kanibalėmis“.
Abi Viktorijos, kaip įpratusios, slėpė veidus nuo fotografų. V. Lietuvninkaitės persipjautoji ranka neatrodė skaudanti ar sužalota, todėl policininkai ją vedė abu dilbius „papuošę“ antrankiais.
Nors V. Lietuvninkaitė atsinešė įmantriu šriftu ranka rašytą paskutinio žodžio tekstą, jo perskaityti jai taip ir neteko, nes visą popietę virė advokatų, tarusių baigiamąsias kalbas, žodžių mūšis.
„Vargšė“ žudikė
Pirmas žodį gavo V. Lietuvninkaitės gynėjas Aistis Damulevičius. Iškalbingas advokatas. Jis nuo pirmo sakinio ėmė klausytojus graudinti priminimais, kad jo ginamoji V. Lietuvninkaitė – jaunutė, neteista, o vaikystėje patyrusi daugybę traumų: išgyvenusi tėvų skyrybas, kažkokį smurtą, mokykloje kentėjusi pravardžiuojama „lavone“ ir panašiais žodžiais.
„Psichologinis V. Lietuvninkaitės paveikslas yra juodas, be šviesių spalvų“, – vaizdingai palygino gynėjas, apdairiai nutylėdamas aplinkybę, jog visuomenėje pilna vaikystėje traumuotų, nelaimingų ir depresija sergančių žmonių, bet žudikais jie netampa.
„Mano ginamoji eilę metų vartojo vaistus, kurie gali sukelti agresiją. Ji pati kameroje ką tik save žalojo“, – toliau graudino advokatas A. Damulevičius, vėl vaizdingai pridūręs, kad šio žiauraus nusikaltimo šaknų, girdi, turėtų ieškoti ne tik teisėsaugos pareigūnai, bet ir psichiatrai, pedagogai ir net sociologai.
Įsibėgėjęs advokatas ėmė didesnę dalį kaltės versti V. Vaitiekaitytei, kuri, anot A. Damulevičiaus, buvo žiauraus nusikaltimo kurstytoja, o V. Lietuvninkaitė – tik jos valdomas įrankis.
Už gyvybę – butas
Po tokios įžangos prasidėjo įdomiausia advokato kalbos dalis. A. Damulevičius nenoriai pats pripažino, jog teismo psichiatrijos ekspertai oficialiai nustatė, kad jo ginamoji suprato savo veiksmus ir juos valdė, todėl yra visiškai pakaltinama. Advokatas daugiau kalbėjo apie konsultacinę, neoficialią vieno psichiatro išvadą – ja remdamasis teismo paprašė V. Lietuvninkaitę laikyti ribotai pakaltinama ir dargi jai taikyti lengvinančias aplinkybes. Mat V. Lietuvninkaitė pati atvykusi į policiją prisipažinti, be to, Nedos tėvams parašiusi atsiprašymo laišką.
Nedos tėvai žudikėms yra pateikę 2 milijonų litų civilinį ieškinį už moralinę žalą. Jie paaiškino, kad iš tikro jiems reikia ne pinigų, o kad abi niekšės visą gyvenimą jaustų kaltę bei moralinę skolą.
Advokatas atėjo suskaičiavęs, kad Lietuvos teismų praktikoje panašiose žmogžudysčių bylose nukentėjusiesiems priteisiama nuo 16 000 iki 200 000 litų, todėl paprašė ieškinį sumažinti iki 100 000 litų. V. Lietuvninkaitė Šiauliuose turi maždaug tokios vertės artimųjų jai padovanotą butą, kurį atiduotų atlyginti žalai – pasak advokato, tai būtų teisinga.
Kalbą advokatas A. Damulevičius užbaigė prašymu V. Lietuvninkaitės veiksmus kvalifikuoti ne kaip tyčinį itin žiaurų nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, o tik kaip ribotai pakaltinamos ligotos merginos įvykdytą paprastą nužudymą be jokio palaikų išniekinimo. Visą laiką korektiškai kalbėjęs, rinkęs žodžius, kad neįžeistų Nedos atminimo, žudikės gynėjas nedrįso garsiai pasakyti, jog už tokį nusikaltimą, kaip jis siūlo kvalifikuoti, įstatymai numato vidutiniškai vos 10 metų laisvės atėmimo.
Gailestingas advokatas
Kitos kaltinamosios – V. Vaitiekaitytės – advokatas Saulius Alysas ką tik kalbą baigusiam kolegai neliko skolingas ir visiems priminė, kad būtent „nuolankioji“ V. Lietuvninkaitė skutimosi peiliuku pjovė kaklą merdinčiai Nedai, po to mėgavosi pjaustydama veidą. Advokatas tik nedrįso pridurti kriminalistų užprotokoluotų parodymų, kad būtent V. Lietuvninkaitė pasiūlė V. Vaitiekaitytei į šaldytuvą pasidėti raumens gabalą... kepsniui!
Tačiau iš esmės V. Vaitiekaitytės advokatas S. Alysas pritarė ką tik kalbėjusiam savo kolegai. Jis sakė, kad žmogžudystė vyko ne viešoje vietoje, pašaliniams nematant, todėl, girdi, koks čia nužudymas iš chuliganiškų paskatų.
Advokatas priminė teisme liudijusio teismo medicinos eksperto Jurgio Sakalo žodžius, kad galva aukai buvo nupjauta dar gyvai, bet jam labiau patinka neoficiali, privati, konsultacinė eksperto išvada, kad žudomoji mirė turbūt anksčiau negu jai buvo nupjauta galva. O tai jau esą visai nežiauru, netiesa?
Advokatas S. Alysas irgi atėjo pasiruošęs. Jis teismui papasakojo apie panašų nusikaltimą – du vyrai sugėrovą primušė, pasmaugė ir nupjovė jam galvą. Nors jųdviejų veika kvalifikuota kaip itin žiaurus bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, abu nuteisti kalėti tik po 15 metų.
Baigdamas advokatas S. Alysas labai taikliai pasakė, kad nebūna ne žiaurių žmogžudysčių ar, nukentėjusiųjų nuomone, per griežtų bausmių, todėl teismo paprašė atsiriboti nuo emocijų ir jo ginamosios V. Vaitiekaitytės veiksmus vertinti tik kaip tyčinį nužudymą be sunkinančių aplinkybių ir skirti bausmę, lygią sankcijos vidurkiui – 11 metų laisvės atėmimo.
Motinos atkirtis
Nužudytosios motina Dalia Račkauskienė gana taikliai atsikirto dukters žudikių advokatams. Išvis šios moters savitvarda teisme stebina. Tiesa, ji neslepia, kad jos gyvybę palaiko tik vaistai, tarp kurių – ir raminamieji.
Teismo paklausta, ką mananti apie advokatų kalbas, D. Račkauskienė pareiškė, kad abi žudikės tik imituoja atgailą ir nuoširdumą.
„Jos prisipažino tik kai kriminalistai ėmė minti ant kulnų, – priminė motina. – Atsiprašymo laišką V. Lietuvninkaitė parašė tik po pusantrų metų, o V. Vaitiekaitytė net tardymo izoliatoriuje tyčiojosi iš Nedos. Jei jos iš tikro prisipažino, kodėl apie išmestą rankinę pasakė tik po metų, o kur didžioji dalis dukters palaikų – iš viso nutylėjo, jie taip ir liko nesurasti. Ir tai advokatai vadina nuoširdžiu prisipažinimu!..“
Kaltinimą palaikantis prokuroras E. Timonis savo baigiamąją kalbą skelbė jau praėjusiame posėdyje, kuriame teismo prašė žudikes nuteisti kalėti po 20 metų. Gavęs žodį prokuroras lakoniškai pareiškė, kad V. Lietuvninkaitės advokato kalbos apie ribotą jo ginamosios pakaltinamumą neturi jokio pagrindo. Prieš atsisėsdamas kaltintojas pridūrė, kad advokatai klysta, abiejų Viktorijų veika – vienas nusikaltimas: tyčinis itin žiaurus nužudymas.
Emocinga advokatė
Paskutinė žodį gavusi nužudytos Nedos tėvų interesus ginanti advokatė Eugenija Povilaitienė kalbą pasakė labai ugningai, emocingai.
Advokatė priminė, kad teismo ekspertas J. Sakalas nustatė, jog galva nupjauta dar gyvai aukai ir tai buvo mirties priežastis: „Ekspertai liudijo, kad žudikės skutimosi peiliuku negalėjo nupjauti galvos, tad juo pjaustinėjo dar merdintį, sąmonę turintį žmogų, o jų advokatai išvedžioja, kad tai esą joks nei kankinimas, nei žiaurumas. V. Vaitiekaitytė liudijo, kad V. Lietuvninkaitė pasiūlė... išsikepti žmogienos, tada ji išpjovusi šlaunies raumens gabalą ir pasidėjusi močiutės šaldiklyje. Bet, anot advokatų, tai ne palaikų išniekinimas, o lavono slėpimas... šaldiklyje. V. Lietuvninkaitė taip mėgavosi pjaustinėdama veidą, o žudikių advokatai porina, kad tai irgi ne palaikų išniekinimas, o taip pat lavono slėpimas. Ir dar ribotai suvokiant, ką jos daro. Absurdas. Visi žmonės Lietuvoje pašiurpę nuo šio nusikaltimo žiaurumo, o kažkam tai – tik eilinė buitinė žmogžudystė...“
Baigdama kalbą E. Povilaitienė paprašė teismo V. Vaitiekaitytę su V. Lietuvninkaite nuteisti ne už eilinę žmogžudystę, o už itin žiaurų nužudymą iš chuliganiškų paskatų, taip pat už palaikų išniekinimą.
Balandžio 18-ąją kaltinamosios tars paskutinį žodį. Tada visi lauksime šios neeilinės bylos nuosprendžio.
Sigitas STASAITIS
