Nekilnojamo turto pardavėjų lūkesčiai, kad euro įvedimo baimės apimti gyventojai puls pirkti būstus ir sklypus, regis, neišsipildys. Valstybinė įmonė Registrų centras ir nekilnojamojo turto agentūros stebi, kad metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu lėtėja.
„Registrų centro“ duomenimis, gegužę Lietuvoje pirkimo sandoriais įsigyta per 9 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, tai – 27 proc. mažiau nei balandį, kai buvo perleista 12,7 tūkst. nekilnojamųjų daiktų. Nupirktų objektų sumažėjimas fiksuojamas visuose rinkos segmentuose, bet labiausiai mažėjo butų daugiabučiuose namuose ir žemės sklypų pardavimas.
Labiausiai prekyba butais sulėtėjo Panevėžyje. Čia buvo parduotas 81 butas, arba 30 proc. mažiau nei balandį. Butų gegužę, palyginti su balandžiu, mažiau parduota ir Vilniuje (17 proc.), Klaipėdoje (beveik 14 proc.), Kaune (9 proc.).
Dar labiau sulėtėjo prekyba žemės rinkoje. Palyginti su balandžiu, gegužę parduotų žemės ūkio sklypų skaičius smuko apie 63 proc. Tai siejama su teisiniais suvaržymais žemės ūkio rinkoje. Prekyba kitos paskirties sklypais išliko stabili.
Nekilnojamojo turto srityje dirbantys specialistai nesistebi, kad prekyba butais smunka. Bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio filialo vadovo Romualdo Paulausko teigimu, nekilnojamojo turto rinkai esminę įtaką turi ekonomikos augimas, gyventojų pajamų didėjimas, sudarytos palankios sąlygos skolinis, o tokie faktoriai kaip visuomenės vienokie ar kitokie lūkesčiai dėl euro įvedimo gali duoti tik laikinų pokyčių.
„Analitikai euro įvedimo nesieja su nekilnojamojo turto kainų kilimu ir stabiliu prekybos pagyvėjimu. Nebent gyventojai iš bankų išsiimtų ten saugomus milijonus ir leistų juos būstui, sklypams pirkti. Kol kas aktyvaus pirkimo nėra. Žmonės domisi, žvalgosi, bet neskuba. Dalis turto savininkų iš inercijos pakėlė kainas, bet brangių būstų niekas negraibsto“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė R. Paulauskas.
Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vadovas Valdas Beinoris netgi prognozuoja, kad rudenį nekilnojamojo turto kainos gali šiek tiek kristi. Tuo tarpu įvairias nekilnojamojo turto paslaugas teikianti „Inreal“ nusiteikusi optimistiškai. Ji teigia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį augusi rinka bei didėjusios kainos turi potencialą ir tolimesniam augimui, nes būsto kainos yra maždaug trečdaliu mažesnės nei praėjusio pakilimo metu.
„Inreal“ turi gerą žinią ir panevėžiečiams. Jos ekspertai teigia, kad mažesniuose miestuose galima užsidirbti iš nuomos daugiau nei Vilniuje. Jos duomenimis, sostinėje investicinė grąža iš nuomos yra 4–8 proc, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 5–11 proc.
Tačiau primena ir apie kitą lazdos galą. Pasak specialistų, periferijoje nuomos rinka rizikingesnė, nes joje daugiau finansiškai silpnesnių nuomininkų, didesnė jų kaita, didesnis patalpų neužimtumas, kol ieškoma naujų nuomininkų.
Panevėžio nekilnojamojo turto agentūros stebi butų nuomos paklausos didėjimą, tačiau teigia, kad senų, prastesnės būklės butų savininkai neturėtų tikėtis brangiai išnuomoti būstus. Pasiūla labai didelė
R. Paulauskas sako, kad Panevėžyje ir rajone gana didelė būstų, žemės sklypų namų statybai pasiūla. Kainų diapazonas ypač platus. Pavyzdžiui, buto kaina už vieną kvadratinį metrą svyruoja nuo 1000 iki 3000 litų, priklausomai nuo namo senumo, vietos, infrastruktūros, buto būklės ir kitų veiksnių. Brangiausi butai vadinamajame naujausiame daugiabutyje Klaipėdos gatvėje.
Panevėžyje, skirtingai nei sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose, naujų daugiabučių nestatoma. Nieko nuostabaus, kad Vilnius lyderis ir pagal įgyvendinamų projektų, ir pagal pardavimų mastą. „Inreal“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 74 proc. šalyje įsigytų naujos statybos butų buvo Vilniaus mieste.
Panevėžyje tiek butus, tiek individualius namus gyventojai perka paėmę paskolas iš bankų. Jaunesni dažniausiai perka butus, kiek vyresni dairosi namų. Paklausiausi, greičiausiai parduodami būstai yra renovuotuose namuose.
Pasak „Ober -Haus“ atstovo, santykinai greičiausiai nuperkami vieno kambario butai, kainuojantys apie 50 tūkst. litų, dviejų kambarių, kainuojantys apie 70 tūkst., trijų, kainuojantys apie 90–100 tūkstančių litų. „Apibendrinti labai sunku. Kaip greitai nupirks būstą, priklauso nuo daugybės faktorių. Todėl kai klientai mūsų klausia, kiek gali kainuoti jų būstas, atsakome, kad pirmiausia jį turime apžiūrėti ir įvertinti visas aplinkybes, kurios lemia kainą, paklausą“, – aiškina R. Paulauskas.
Nekilnojamojo turto specialistas patikino, kad pirkėjai, ieškantys palyginti neblogo būsto už priimtiną kainą, turi nemažai šansų tokį susirasti. Neturėtų nusiminti ir puikiai įrengtų būstų savininkai, norintys už juos gauti nemažą sumą, ar neremontuotus, bet nebrangiai butus parduodantys asmenys. Pasak jo, pirkėjų poreikiai labai įvairūs.
Pašnekovas negalėjo išskirti būstų pirkėjams patraukliausių mikrorajonų.
„Panevėžys kompaktiškas miestas. Čia nėra mikrorajono, iš kurio nukakti į miesto centrą automobiliu prireiktų daugiau kaip 15–20 minučių. Miesto centre, žinoma, būstai brangesni, bet čia ir triukšmingiau. Jaunos šeimos su vaikais dažniau butus perka miegamuosiuose rajonuose, arčiau vaikų darželių, mokyklų“, – kalbėjo R. Paulauskas. Metų pradžia apsvaigino
Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vadovas Valdas Beinoris pritarė kolegai, kad būsto, sklypų pasiūla šiuo metu gerokai lenkia paklausą.
„Net mieste esančios skelbimų lentos pilnos skelbimų. Anksčiau to nebūdavo“, – sakė jis. Pašnekovo teigimu, metų pradžioje turto savininkai turėjo daug lūkesčių jį parduoti už gerą kainą. Šalies valdžiai prakalbus apie euro įvedimą, vasarį–balandį nekilnojamojo turto rinkoje jautėsi suaktyvėjimas, kainos pakilo 10–15 proc.
Parduodantieji turtą trynė rankas, bet neilgai. Gegužę būsto pardavimas smuko.
„Taip atsitiko ir kituose mažesniuose miestuose. Tik Vilniaus ir pajūrio rinkos yra specifinės. Ten gana didelė būstų pasiūla, plėtojami nauji projektai, tačiau ir paklausa didelė“, – dėstė specialistas.
Panevėžyje dauguma daugiabučių statyti iki 1990 metų. Juose parduodamų butų vieno kvadratinio metro kaina vidutiniškai yra 1800–2000 litų. Vidutiniškai už dviejų kambarių butą prašoma iki 100 tūkstančių litų, už trijų – per 100 tūkst. Keturių kambarių butai nėra labai paklausūs, jų kainos nelenkia trijų kambarių butų. Ieškantieji erdvesnio būsto ir turintys daugiau pinigų mieliau renkasi individualius namus ar perka sklypus ir patys statosi.
Pasak „Matininkų“ atstovo, sklypų kainos Panevėžyje ir rajone, išskyrus centrinę miesto dalį, nedidelės. Norintys įsikurti centre už arą turės kloti 10–12 tūkstančių litų, tai toliau nuo centro aras kainuoja 5–6 tūkstančius litų, priemiesčiuose – ir 2–4 tūkstančiai. V. Beinorio teigimu, sklypų kainos dėl didžiulės pasiūlos beveik nekilo.
Individualūs, naujos statybos ekonominės klasės įrengti namai kainuoja 300–500 tūkstančių litų. Prabangių namų pasiūla Panevėžyje maža. Tiesa, šiuo metu yra pardavinėjamas namas netoli Skaistakalnio parko, už kurį jo savininkas prašo 1,5 mln litų.
V. Beinoris prognozuoja, kad rudenį Panevėžyje būsto kainos gali dar sumažėti. Tam yra kelios priežastys. Rinkoje daug parduodamo turto. Ženklų, rodančių, kad gyventojų pajamos smarkiai augs, nėra. Artėjant šildymo sezonui, butų savininkai stengsis juos greičiau parduoti.
„Pastebimo kainų kritimo gal nereikėtų tikėtis, bet kažkiek jos gali mažėti“, – mano pašnekovas. Butų nuomai mažai
Pastaruoju metu gyventojai, ieškantys išsinuomoti butą, skundžiasi menka pasiūla. V. Beinoris sako, kad Panevėžys šiuo atžvilgiu yra fenomenalus miestas.
Nors nemažai gyventojų išvykę gyventi ir dirbti į užsienį, bet butų nenuomoja, laiko tuščius arba leidžia gyventi pažįstamiems, giminaičiams.
Ribotai nuomos rinkai įtakos turi ir tai, kad gyventojai Panevėžyje butus pirko ne nuomai, o sau. Tuo tarpu Vilniuje daug kas tiesiog investavo į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja.
Nekilnojamojo turto žinovo teigimu, Panevėžyje neremontuoti butai senuose namuose nuomojami už simbolinę kainą – 100–300 litų, nors jų pasiūla ir ribota. Naujesniuose namuose puikiai suremontuotus butus galima išnuomoti už 500–1000 litų. Beje, tokių būstų paklausa gana nemaža. Taigi, norintieji išsinuomoti neblogą butą už palyginti nedidelę kainą turi prašyti Fortūnos malonės.
Inga Smalskienė
