Nėščiosios fizinei sveikatai medikai skiria ypač daug dėmesio, tačiau svarbus ir pačios moters psichologinis pasiruošimas.
Neužtenka tik „prabūti“
Nėštumo periodu svarbu ne tik tausoti sveikatą, bet ir iki smulkmenų suplanuoti kur, kokiomis sąlygomis vyks gimdymas, nuspręsti, kieno rankoms bus lemta pirmą kartą rūpestingai prisiliesti prie naujos gyvybės ir atvesti ją į šį pasaulį.
„Džiugu, jog ne tik medikai, bet ir nėščios moterys supranta, kad neužtenka šį tarpsnį tik prabūti, prakentėti ar “prastumti laiką„, — sako psichologė, perinatalinės raidos konsultantė Inga Drupienė.
Perinatalinė psichologija dar tik pradeda skintis kelią į nėščiųjų priežiūros institucijas, nors jau praėjusiame šimtmetyje mokslininkai suprato, kad moters emocinė būsena lemia gimdymo skausmų intensyvumą.
Nėštumas pats geriausias laikas, kada moteris gali išmokti girdėti save labiau nei bet kada, tačiau tam reikia jos aktyvaus dalyvavimo bei atvirumo vykstantiems pokyčiams. Tai gyvybiškai būtina ne tik nėščiajai, bet ir jos mažam vaikeliui.
„Vaiko pasaulį mama sudėlioja po gabalėlį. Tai tarsi mozaika, kurios spalvingumas priklauso nuo mamos ir kūdikio ryšio kontakto tamprumo“, — sako psichologė.
Baimė įveikiama žiniomis
Nėštumas daugumai nėščiųjų išprovokuoja begales baimių. Būsimos mamos bijo ne tiek paties gimdymo, kiek galimo skausmo ar net kančios gimdant.
Psichologė I. Drupienė patvirtina, kad skausmo jutimas glaudžiai susijęs su baimės jausmu. Anot specialistės, baimė — tai impulsai, įspėjantys apie pavojų susižeisti, kuris smegenyse asocijuojasi su skausmu. Atsiranda atsakomoji organizmo reakcija — stresas, kurio metu nervinė sistema suaktyvina impulsus, padidinančius raumenų įsitempimą ir pristabdančius vidaus organų funkcijas.
„Vadinamieji siaubingi skausmai sąrėmių metu dažniausiai būna sukelti įsitempimo, kuris neleidžia gimdai laisvai susitraukinėti. Stresas ir baimė veikia vegetacinę nervų sistemą, o ši — dubens srities organus, tad pojūčiai gimdoje priklauso nuo psichinės moters būsenos, — tvirtina psichologė. — Norint gebėti įveikti baimę ir patirti lengvą, neskausmingą gimdymą, reikia pasiruošti iš anksto. Ne veltui statistika skelbia, kad tos moterys, kurios, laukdamos vaikelio, lankė mokymo kursus būsimoms mamoms, gimdo dukart greičiau ir patiria mažiau skausmo už psichologiškai šiam procesui nesiruošusias moteris.“
Natūralumas yra privalumas
Šiuolaikinė medicina stengiasi apsaugoti moterį nuo skausmingų pojūčių, todėl skausmui slopinti pramanyta įvairių geriamųjų ar švikščiamųjų medikamentų, tačiau tinkamai psichologiškai pasiruošusi moteris gali apsieiti ir be chemijos, ir be populiarios Cezario operacijos.
„Gamta sutvėrė moteris gimdyti natūraliai, vadinasi, ji pati pasirūpina, kad mažylio galvytė saugiai patektų į gimdymo takus ir kad jai niekas nepakenktų. Moteris turi pajusti sąrėmius, žinoti, kaip kvėpuoti, kada stumti, o kai mama tai jaučia, nenutrūksta emocinis ryšys tarp jos ir mažylio, kuris gimdymo metu taip pat patiria tą pačią baimę kaip ir mama. Visa tai, ką mama išgyvena gimdymo metu, vaiko pasąmonėje išlieka visą gyvenimą“, — tikina psichologė I. Drupienė.
Tėvelio vaidmuo labai svarbus
Nėštumas — pats tinkamiausias laikotarpis ir būsimiems tėveliams. Galima pasiruošti, suprasti savo lūkesčius.
„Kuo anksčiau bei intensyviau vyras įsitraukia į nėštumą, tuo ankščiau tarp tėvo ir negimusio kūdikio pradeda formuotis emocinis ryšys, kuris nėra vien tik tėvystės pradžia. Svarbiausia, jog šis ryšys daro didelę įtaką ryšiui tarp tėvo ir jo vaiko ateityje“, — įsitikinusi psichologė I. Drupienė.
Po gimdymo be vyro pagalbos taip pat labai sunku išsiversti. Tėčiai — labai švelnūs vaiko globėjai, kurių pagalba reikalinga ne tik maudant, einant pasivaikščioti, bet ir keliantis prie mažylio naktį. „Atminkite, jog laiminga ir rami mama -— tai laimingas ir ramus kūdikis“, — sako psichologė.
Ilona Šnarienė
