S. Gaušas pastebi, kad vis dažniau ieškoma kūrybingų, iniciatyvių, pokyčius ir bendradarbiavimą mėgstančių žmonių, sugebančių valdyti nuolat augančius informacijos srautus ir nebijančių klysti. „Darbo rinkoje pranašumą įgyja neformaliojo ugdymo patirties turintis jaunimas, sugebantis pasirinkti turimoms kompetencijoms adekvačius iššūkius“, – sakė vienas iš konferencijos pranešėjų.
Neformaliojo ugdymo reikšmė šiandieninėje visuomenėje – viena iš pagrindinių spalio 22–25 dienomis vykstančio pirmojo Rytų partnerystės Jaunimo forumo temų.
Ją aptaria ir ateities perspektyvomis dalijasi į Kauną atvykę 200 jaunimo lyderių, jaunimo organizacijose dirbančių darbuotojų, jaunimo politikos atstovų iš Europos Sąjungos (ES) programos „Veiklus jaunimas“ ir šešių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. Šis renginys vadinamas vienu svarbiausių jaunimui skirtu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių.
Jaunimo forumo metu atliktoje interaktyvioje apklausoje net 80 proc. dalyvių pažymėjo, kad patirtis neformaliojo ugdymo srityje buvo vienas iš privalumų, turėjusių įtakos jų įsidarbinimui.
Lilijos Gerasimienės, forumą organizuojančios Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) vadovės, teigimu, neformaliajam ugdymui skiriama per mažai dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Rytų partnerystės šalyse.
„Neretai jaunuoliai turi tik universitetinį diplomą, bet neturi praktinių įgūdžių. Savanoriškos veiklos ar tarptautinių mainų programų metu įgautos kompetencijos jaunimui suteikia daugiau praktikos ir privalumą įsidarbinimo metu. Apie tai diskutuojama ir šiame forume. Tikimės, kad jo metu parengtos neformaliojo ugdymo pripažinimo gairės ir įtaka demokratiškumui sukels diskusijas tarp aukščiausio rango politikų, kurie susitiks lapkričio pabaigoje. Tikiuosi, kad po forumo neformaliojo ugdymo reikšmė sulauks didesnio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Rytų partnerystės šalyse“, – teigia L. Gerasimienė.
Pasak jos, šis Rytų partnerystės Jaunimo forumas yra gera galimybė jauniems žmonėms, valstybių ateities kūrėjams, dalintis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų neformaliojo ugdymo srityje.
Forumo metu aptariamos įvairios su neformaliuoju ugdymu susijusios temos. Viena iš jų – kaip keičiasi švietimo sistema ir kokia ji bus po 10 ar 15 metų. Vieno iš forumo pranešėjo S. Gaušo teigimu, vis svarbesnis taps lankstus, savivaldus mokymasis, grįstas asmens gebėjimu identifikuoti tai, ko jis nežino, ir daugiausiai dėmesio skiriantis žmogaus charakterio, o ne pavienių, specifinių jo kompetencijų, formavimui.
„Ateityje švietimo sistemoje itin svarbi bus personalizacija. Tiek mokymosi turinys, tiek pats procesas bus labiau pritaikyti pagal kiekvieno asmens poreikius. Dabartinėje švietimo sistemoje, ypač formalioje, personalizacijos labai mažai. Ji galėtų būti pamažu pertvarkoma, perimant daug inovacijų, šiuo metu taikomų neformaliajame ugdyme“, – teigia S. Gaušas.
Europos Parlamento narė Justina Vitkauskaitė – Bernard pastebi, kad šiais laikais jauniems žmonėms vis labiau reikalingi įgūdžiai, su kuriais jie galėtų prisitaikyti prie kintančių technologijų, darbo rinkos poreikių. „Jauni žmonės priversti dažnai keisti darbą, nes darbdavių pageidaujamų kompetencijų iš formaliojo švietimo sistemos jiems nepakanka“, – sako Europos Parlamento narė.
Pirmasis Rytų partnerystės Jaunimo forumas Kaune vyks iki penktadienio, spalio 25 dienos