„Kad bus renovuota beveik 500 senų daugiabučių, tai jau faktas – sudarytos renovacijos rangos darbų sutartys. O kas toliau? Šalyje turime apie 34 tūkstančius atnaujintinų daugiabučių. Patirtis rodo, kad pasiteisina renovacija pagal mūsų pasiūlytą naująjį finansavimo modelį, kurį įgyvendina savivaldybės. Jau prasidėjo antrasis jos etapas. Jo metu atnaujinsime daugiau kaip 1500 šalies daugiabučių“, – šiandien per spaudos konferenciją sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Daugiabučių renovacijos aktualijoms skirta spaudos konferencija vyko prie atnaujinamo 52-uoju numeriu pažymėto namo sostinės Šilo gatvėje. Joje taip pat dalyvavo aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta, minėtojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Linas Jakaitis ir statybų bendrovės „TM Capital“ direktorius Albertas Jonas Bareišis.
Siekiant spartinti daugiabučių modernizavimo procesą, kaip sakė viceministrė Daiva Matonienė, šiuo metu intensyviai ieškoma papildomų finansavimo šaltinių. Taip pat labai svarbu, kad su naujuoju Teritorijų planavimo įstatymu iš esmės buvo atrištos rankos pradėti kvartalinę renovaciją, atnaujinti nebe po vieną daugiabutį, o visą kvartalą. Tačiau, viceministrės žodžiais, tokiai renovacijai reikia pasiruošti, ją išmėginti ir tik tada taikyti masiškai. Gegužės viduryje Aplinkos ministerijos delegacija lankysis Vokietijoje ir susipažins su sėkmingos renovacijos patirtimi. Tikimasi gauti bandomąjį projektą ir paramos jam įgyvendinti. Utenos, Šiaulių ir kitų miestų savivaldybės yra pasirengusios preliminarius kvartalinės renovacijos planus.
Sprendžiant pagal kitų šalių patirtį, kai kuriais atvejais seną daugiabutį yra paprasčiau nugriauti, o vietoj jo pastatyti naują. Pasak Daivos Matonienės, greitai šis metodas bus išmėgintas ir Lietuvoje. Kauno miesto savivaldybė jau yra sudariusi darbo grupę, kuri sprendžia vieno seno daugiabučio miesto centre likimą. Namas bus nugriautas, o vietoj jo išdygs naujas daugiabutis. „Nors tokius sprendimus sudėtinga įgyvendinti (gyventojai turi laikinai kažkur apsigyventi, nėra paprasta rasti gerą investuotoją ir pan.), ta linkme judame. Reikia sėkmės pavyzdžio, kuris įkvėptų“, – pažymėjo viceministrė.
Daug dėmesio skiriama ne tik gyvenamųjų namų, bet ir visuomeninių pastatų atnaujinimui. Kad procesas būtų spartesnis, skaidresnis ir efektyvesnis, bus pritaikyta savivaldybių programos renovuojant daugiabučius patirtis. Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija rūpinsis valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimu. Tokių pastatų šalyje yra daugiau kaip du tūkstančiai. Jiems renovuoti reikia didžiulių lėšų, bet būtina suprasti, kaip sakė ministras Valentinas Mazuronis, kad šie pinigai nebus paleisti į orą – tai užsakymai verslui, darbo vietos žmonėms, mokesčiai valstybei, mažesnė aplinkos tarša ir visos valstybės žingsnis energetinės nepriklausomybės link.
