Švietimo darbuotojai, studentai ir moksleiviai kitą antradienį rengiamoje protesto akcijoje ketina reikalauti švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo. Šis kaltinimus atmeta ir teigia neturįs dar dėl ko prisiimti atsakomybės, nes aukštojo mokslo reforma net nepradėta.
„Ministras akivaizdžiai neturi subtilesnės aukštojo mokslo sistemos pajautos. Manome, kad jis netinkamas valdyti šią sritį ir ją reformuoti. (...) Reikalausime, kad G.Steponavičius atsistatydintų arba kad būtų atleistas“, - penktadienį per spaudos konferenciją sakė piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovas Nerijus Stasiulis.
Jis vadino ministro G.Steponavičiaus siūloma reformos variantą reformos imitacija ir siūlė pertvarkant švietimo sistemą remtis kitais, anksčiau parengtais, tačiau atmestais įstatymų projektais, o ne šiuo, studentams esą pačiu nenaudingiausiu projektu.
„Prognozuojama, kas šis eksperimentas geriausiu atveju po 3 metų bus atšauktas ir bus grįžta į dabartinę padėtį, dėl to bus tik dar daugiau emigravusių studentų ir nemaža dalis bus įsiskolinusi bankams didžiajai gyvenimo daliai“, - teigė N.Stasiulis.
Vilniaus miesto savivaldybė neleido mitinguoti prie pat Seimo rūmų, tačiau penktadienį davė leidimą protestuoti valstybės žemėje - laukymėje tarp Seimo automobilių aikštelės ir degalinės „Statoil“.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narės Virginijos Apanavičienės teigimu, mitinguoti leidžiama 7000 žmonių. Savo atsakomybę už mitingą prisiėmė Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojų profsąjungos pirmininkė Giedrė Kmitienė.
„Mūsų aukštųjų mokyklų profsąjungos vienija 900 žmonių, mokytojų profsąjungos - 6,5 tūkst. Aišku, būtų naivu tikėtis, kad visi profsąjungų nariai atvyks“, - kalbėjo V.Apanavičienė.
Pasak jos kolegos Aurelijaus Zuozos, mitinge laukiami ne tik profsąjungų nariai, bet ir studentai, moksleiviai, jų tėvai.
Protestuotojai nepatenkinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūloma aukštojo mokslo reforma - neva ketinama naikinti aukštųjų mokyklų autonomija, planais jas privatizuoti, iš pradžių paverčiant viešosiomis įstaigomis, siūloma paskolų sistema, studento krepšeliu. Anot jų, naudos iš reformos esą būtų tik bankams.
„Matome banko interesą ir tarybos (įstatymo projekte numatomo universitetą valdančio organo - BNS) interesą disponuoti turtu, nes įstatymas leidžia užstatyti, parduoti 20 proc. universiteto turto. Ar įmanoma komercionalizuoti visą sistemą?“ - retoriškai klausė V.Apanavičienė.
Švietimo darbuotojai taip pat tvirtino, kad valdžios atstovai vengia su jais bendrauti, o jei bendrauja, jų išsakyti reikalavimai neatsispindi valdžios sprendimuose.
A.Zuozos teigimu, naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją priėmus Seime, kai kurie parlamentarai žada kreiptis dėl jos į Konstitucinį Teismą.
Tuo metu ministras G.Steponavičius nesutinka su jam metamais kaltinimais ir neketina atsistatydinti. Jo nuomone, planuojama reforma yra vykusi.
„Vadinti reformą nevykusia, kada ji net nepradėta, mano supratimu, nepagrįsti argumentai. Nematau argumentų, kad ji turėtų būti atidėliojama. Manau, atsakomybę reikia prisiimti tada, kai kas nors nepavyksta, o reformos startas yra vienas iš šitos Vyriausybės prioritetų. Jei ji nepavyks, tada aš būsiu linkęs prisiimti atsakomybę“, - BNS penktadienį teigė ministras.
Pasak jo, neįmanoma atsižvelgti į visų interesų grupių reikalavimus reformos atžvilgiu.
„Dialogas su visomis aukštojo mokslo srityje veikiančiomis socialinėmis grupėmis yra nuolatinis, net formuluojant kategoriškus reikalavimus. (...) Dėl visų reikalavimų sunku tikėtis, kad į juos visus būtų atsižvelgta. Kompromisai daromi, tačiau reforma neturėtų būti stabdoma, net jei grupelė žmonių turi kitokią nuomonę“, - aiškino G.Steponavičius.
Kovo 10-ąją planuojama akcija bus pirmasis sankcionuotas mitingas netoli parlamento po sausio 16-ąją įvykusių riaušių. Tuomet Nepriklausomybės aikštėje vykęs profsąjungų organizuotas mitingas prieš Vyriausybės padidintus mokesčius baigėsi riaušėmis. Per jas nukentėjo ir pareigūnai, ir civiliai, išdaužyti Seimo langai, apgadinti aplinkiniai pastatai, bandyta įsiveržti į Seimą.
Suskaičiuota, kad riaušininkai padarė apie 230 tūkst. litų nuostolių.
Švietimo bendruomenė ketina protestuoti nedarydama nuostolių ir palikti mitingo vietą tvarkingą - esą jų „kitokia elgesio kultūra ir požiūris į langų daužymą“ nei sausio 16-osios riaušių dalyvių.
